Sausis, 2015 archyvas

„Visuomeniniais pagrindais“ – už solidų atlygį?

Aiškinsis, ar nebuvo galimai klastojami parašai
Penktadienį, sausio 23 dieną, skubos tvarka buvo sušauktas Vileikiškių kaimo bendruomenės valdybos susirinkimas. Susirinkime dalyvavo visi tarybos nariai. Buvo svarstomas „pagal valdybos pirmininko Zenono Miselio įsakymą direktoriumi ir Vileikiškių VDC (vaikų dienos centro) „Lašelis“ projekto vadovu visuomeniniais pagrindais (negaunanti jokio atlygio) dirbančios Andželikos Bagočiūnienės“ pareiškimas, kuriame direktorė „atsakingai pareiškia, kad didžioji dalis mano komandos nutraukia veiklą ir tiesioginį darbą Vileikiškių vaikų dienos centre tol, kol neatsistatydins dabartinė Vileikiškių kaimo bendruomenės valdyba, nes ji neatlieka savo pareigų“. Matyt, kad dokumentas atrodytų įspūdingiau, jame surašytos ne tik dirbančiųjų su vaikais pavardės, tačiau įvardinti ir visi moksliniai vardai.
Kyla klausimas, kodėl Vaikų dienos centro direktorei užkliuvo bendruomenės valdyba? Atsakymas daugmaž paaiškėjo po antrojo susirinkimo dienotvarkės klausimo, kuriame valdybos pirmininkas Zenonas Miselis suabejojo, ar Vaikų dienos centro direktorės Andželikos Bagočiūnienės administruojamuose projektų dokumentuose visi valdybos pirmininko parašai yra autentiški.
Pasak valdybos pirmininko Zenono Miselio, ketvirtadienį buvo sušauktas Vaikų dienos centrą lankančių vaikų(?) ir jų tėvų susirinkimas, kuriame valdyba apkaltinta visišku neveiklumu ir trukdymu Vaikų dienos centro darbui. Susirinkime ne vieną kartą buvo pabrėžta, kad visi darbuotojai kartu su direktore dirba savanoriškais pagrindais, be atlyginimo. Buvo manipuliuojama vaikais, – parodžius pirštu į vaiką, jo buvo klausiama, ar nori šokti, ar ne… Pasirodo, vaikai trokšta dalyvauti Dienos centro veikloje, o valdyba esą trukdo, vadinasi, ji turi atsistatydinti tam, kad Vaikų dienos centras galėtų toliau tęsti savo darbą. „Bandžiau kažką paaiškinti, turėjau krūvą dokumentų, kuriuos norėjau paviešinti, tačiau kadangi susirinkime dalyvavo vaikai, etikos sumetimais to nepadariau. Galiu teigti, kad Vileikiškių kaimo bendruomenės žmonės realiai nieko nežino apie esamą situaciją, apie čia besisukančius pinigus ir interesus. Net aš, kaip bendruomenės pirmininkas, tik dabar daugmaž susipažinau su finansiniais Vaikų dienos centro dokumentais“, –  paaiškino Zenonas Miselis. Pasak bendruomenės pirmininko, „dirbdama be atlygio“ Andželika Bagočiūnienė, būdama Vileikiškių mokyklos pastato renovacijos projekto administratorė, per kelis kartus į savo sąskaitą esą gavo nemažą pinigų sumą kaip atlygį už projekto administravimą. „Nors pinigai buvo gauti teisėtai, tačiau vileikiškiečiai apie tai nieko nežino. Be to, pasak Zenono Miselio, nuo pat Vaikų dienos centro įkūrimo pradžios Andželika Bagočiūnienė yra etatinis darbuotojas ir kiekvieną mėnesį esą gauna apie 800 – 900 litų atlyginimą.
„Tik dabar supratau, kodėl manęs buvo paprašyta pasirašyti dokumentą, kuriuo Vaikų dienos centro direktorė įpareigojama surasti reikiamus darbui žmones. Tuo pagrindu Dienos centre atsirado jaunoji mokslininkė Neringa Kleniauskienė, kuri buvo priimta į darbą bandomajam mėnesiui nuo gruodžio 1 dienos. Vėliau sutartis buvo pratęsta iki 2015 metų birželio 4 dienos. Kadangi A. Bagočiūnienė išėjo į vaikų priežiūros atostogas, nuo 2015 metų sausio 2 dienos socialiniu darbuotoju įdarbintas jos vyras R. Bagočiūnas. Esmė ta, kad ir darbo sutarties pratęsimo su Neringa Kleniauskiene, ir naujos darbo sutarties sudarymo su Rimvydu Bagočiūnu dokumentuose prie mano pavardės – ne mano parašas. Taigi šios darbo sutartys neturėtų galioti“, – bendruomenės valdybos susirinkime kalbėjo Vileikiškių kaimo bendruomenės pirmininkas.
Vartydamas ataskaitas apie nuveiktus Dienos centro darbus ir išleistus pinigus Zenonas Miselis sako tarp jų suradęs ne vieną dokumentą su galimai ne jo parašu. Tie dokumentai, pasak bendruomenės pirmininko, taip pat susiję su pinigais – surašytos pavardės ir pinigų sumos. Pasak bendruomenės pirmininko, ataskaitas jis būtų pasirašęs ir taip, nieko baisaus nėra, kad žmonės už savo darbą gauna atlygį, tačiau, ko gero, norėta nuslėpti faktą, kad dirbama toli gražu ne už ačiū ar iš geros širdies…
Susirinkime buvo kalbėta apie paskutinį projektą „Savarankiško gyvenimo link“. Valdybos narė Janina Jankauskienė perskaitė Andželikos Bagočiūnienės jai pateiktus skaičius. Projektui gauta 7000 litų. Gaminių priemonėms, medžiagoms – 1400 litų, muilų, žvakių gaminimo kursų lektorei – 2600 litų, internetinės svetainės kūrimui – 1000 Lt ir administravimo lėšos – 2000 Lt. Tik… vėlgi – nuo 2014 metų spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos projekte įdarbinti Andželika Bagočiūnienė ir Rimvydas Bagočiūnas už darbo valandą gaudavo 15,26 Lt.
Vileikiškių kaimo bendruomenės valdyba nutarė, remdamasi bendruomenės įstatais, artimiausiu laiku sukviesti eilinį visuotinį ataskaitinį bendruomenės narių susirinkimą ir bendruomenės pirmininko bei Vileikiškių kaimo bendruomenės vardu kreiptis į teisėsaugą dėl galimo parašų padirbinėjimo ir galimo dokumentų klastojimo. Turbūt tai vienintelis būdas išsiaiškinti, kokiu tikslu ir kas tai daro…
„Širvintų krašto“ informacija
Nuotraukoje – Skubos tvarka buvo sušauktas Vileikiškių kaimo bendruomenės valdybos susirinkimas.
Zenonas Miselis suabejojo vieno iš šių parašų autentiškumu.

Zenonas Miselis suabejojo vieno iš šių parašų autentiškumu.

Penktadienį, sausio 23 dieną, skubos tvarka buvo sušauktas Vileikiškių kaimo bendruomenės valdybos susirinkimas. Susirinkime dalyvavo visi tarybos nariai. Buvo svarstomas „pagal valdybos pirmininko Zenono Miselio įsakymą direktoriumi ir Vileikiškių VDC (vaikų dienos centro) „Lašelis“ projekto vadovu visuomeniniais pagrindais (negaunanti jokio atlygio) dirbančios Andželikos Bagočiūnienės“ pareiškimas, kuriame direktorė „atsakingai pareiškia, kad didžioji dalis mano komandos nutraukia veiklą ir tiesioginį darbą Vileikiškių vaikų dienos centre tol, kol neatsistatydins dabartinė Vileikiškių kaimo bendruomenės valdyba, nes ji neatlieka savo pareigų“. Matyt, kad dokumentas atrodytų įspūdingiau, jame surašytos ne tik dirbančiųjų su vaikais pavardės, tačiau įvardinti ir visi moksliniai vardai. Skaityti daugiau »

Ataskaita visuomenei be… visuomenės

Ataskaita visuomenei be… visuomenės
Sausio 22 dieną Širvintų rajono policijos komisariato salėje vyko Širvintų rajono policijos komisariato ataskaitinis susirinkimas, kuriame buvo pristatyta visuomenei ataskaita apie Komisariato 2014 metų veiklos rezultatus ir nustatytos prioritetines veiklos kryptys 2015-iesiems.
Susirinkimą pradėjęs komisariato viršininkas Erik’as Jalovik’as padėkojo susirinkusiems už dalyvavimą susitikime, pasidžiaugė pasiektais bendrais rezultatais kuriant saugią aplinką, išaiškinant nusikalstamas veikas, pristatė Komisariato personalą, jo darbo krūvius, pateikė informaciją apie Komisariato aptarnaujamos teritorijos ypatumus.
Viešosios policijos skyriaus viršininkas Vladas Butkus apžvelgė praėjusių metų skyriaus nuveiktus darbus. Viešosios policijos skyrių sudaro keturi padaliniai: Operatyvaus valdymo poskyris, patrulių būrys, Prevencijos poskyris ir Kelių policijos grupė. Kalbėdamas apie 2015 metų veiklos prioritetus skyriaus viršininkas pabrėžė, kad šiais metais skyriaus darbuotojai stengsis operatyviai reaguoti į gyventojų pranešimus, nepaliks ramybėje asmenų, kurie verčiasi cigarečių, alkoholio ir kuro kontrabanda.
Pasak Kriminalinės policijos skyriaus viršininko Giedriaus Dovidavičiaus, jų padalinio darbas yra mažiausiai matomas, tačiau bene labiausiai atspindi bendrą Komisariato įdirbį. Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas apžvelgė kriminogeninę padėtį Komisariato aptarnaujamoje teritorijoje bei skyriaus darbo ypatumus tiriant nusikalstamas veikas.
Ataskaitose buvo nemažai informacinio pobūdžio statistikos. Skaičiai ir diagramos tikrai padėtų visuomenei išsamiau įsivaizduoti ir suprasti nelengvą policijos Komisariato darbą, tik svarbu, kad tos besidominčios visuomenės būtų, nes, išskyrus keturis seniūnus, kelis atsakingų įstaigų vadovus bei informacinių leidinių atstovus, kitų visuomenės atstovų paprasčiausiai nebuvo. Iškyla klausimas: „Kodėl?“ Negi širvintiškiams visiškai neįdomus savojo miesto policininkų darbas bei jų problemos? O gal gyventojus atbaidė pageidaujančiųjų atvykti ir diskutuoti privaloma išankstinė registracija, o gal ataskaitinio susirinkimo vieta?
Susirinkime dalyvavo svečiai: Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Personalo valdybos viršininkas Tomas Bikmanas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas.
Pasak Kęstučio Lančinsko, per penkiolika metų ženkliai išaugo visuomenės pasitikėjimas policija. Paskutiniai nepriklausomo tyrimo rezultatai rodo, kad policija pasitiki apie 70 procentų Lietuvos gyventojų. Šis skaičius ne tik džiugina, tačiau ir įpareigoja. „Mūsų pagrindinis klientas – ne pažeidėjas, o žmogus, kuris nori gyventi ramiai ir taikiai, kuris tikisi pagalbos ir supratimo. Policijos komisariato darbuotojai taip pat yra visuomenės nariai, ypač tokiuose nedideliuose miesteliuose kaip Širvintos, yra visiems pažįstami žmonės, jie gyvena kartu su visais. Reikia tik žinoti, kad mūsų visų tikslas yra vienas – siekti, kad mūsų vaikai, tėvai, broliai ir seserys būtų saugūs“, – kalbėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.
Remigijus Bonikatas
476 – Širvintų rajono policijos komisariato ataskaitinį susirinkimą pradėjo komisariato viršininkas Erik’as Jalovik’as.
477 – 479 – Širvintų rajono policijos komisariato salėje laisvų vietų buvo likę nemažai…
Širvintų rajono policijos komisariato salėje laisvų vietų buvo likę nemažai...

Širvintų rajono policijos komisariato salėje laisvų vietų buvo likę nemažai...

Sausio 22 dieną Širvintų rajono policijos komisariato salėje vyko Širvintų rajono policijos komisariato ataskaitinis susirinkimas, kuriame buvo pristatyta visuomenei ataskaita apie Komisariato 2014 metų veiklos rezultatus ir nustatytos prioritetines veiklos kryptys 2015-iesiems. Skaityti daugiau »

Kviečia siekti Lietuvos rekordo

Kviečia siekti Lietuvos rekordo
Vasario 14 d., 12 val., jaunimo organizacijos DARBAS Širvintų skyriaus iniciatyva bus siekiama „Ilgiausios šalikais susikibusių žmonių eilės“ Lietuvos rekordo.
Renginys vyks palei Širvintų tvenkinio pakrantę esančiame pėsčiųjų take. Pradžia – prie skulptūros „Širvinta“. Čia susirinkusiems bus paaiškintos taisyklės, duotas muzikinis startas.
Siekiant Lietuvos rekordo labi svarbu susikibus šalikais išstovėti 5 min. Paskui bus išmatuotas žmonių su šalikais eilės ilgis, suskaičiuoti dalyviai, šalikai ir t.t.
Bus specialus stendas, prie kurio galės įsiamžinti visi „Ilgiausios šalikais susikibusių žmonių eilės“ dalyviai, galiausiai – visi renginio dalyviai bus pakviesti bendrai nuotraukai.
Renginį stebės agentūros „Factum“ atstovai, filmuos televizijos, įamžins fotografai.
Įvykdžius visas Lietuvos rekordo siekimo taisykles ir pranokus iki šiol užregistruotus tokio pobūdžio rekordus, yra didelė tikimybė, kad širvintiškiai gali būti įamžinti Gineso rekordų knygoje.
Visus – mažus, jaunus ir pagyvenusius Širvintų miesto ir rajono gyventojus, iš užsienio į gimtinę švenčių proga sugrįžusius paviešėti šio krašto žmones, svečius iš kaimyninių rajonų organizatoriai kviečia vasario 14-ąją atvykti prie skulptūros „Širvinta“. Tereikia atsinešti šalikus.
Pažymėkime ilgąjį švenčių savaitgalį garsindami mylimą Širvintų kraštą Lietuvos rekordu!

Vasario 14 d., 12 val., jaunimo organizacijos DARBAS Širvintų skyriaus iniciatyva bus siekiama „Ilgiausios šalikais susikibusių žmonių eilės“ Lietuvos rekordo. Skaityti daugiau »

Gal reikėjo pakoreguoti grafiką?

Skaitytojų nuomonė
Gal reikėjo pakoreguoti grafiką?
Kur jau kur, o seniūnijų „baliuose“ mūsų valdžios ketveriukę tai jau visada sutiksi. Kartais visą „komplektą“, kartais pasidalijusius po du. Matyt, įsivaizduoja, kad kaimiečiams didelę garbę savo apsilankymais suteikia? Jei taip dėmesingai žmonių problemų spręsti imtųsi, rajone tikrai gyvenimas pagerėtų…
Nors ir abejojau, bet širdies gilumoj vis tiek tikėjausi, kad šiemet senūnijų kultūros dienos bus nukeltos po rinkimų. Tradicijos tradicijomis, bet reikėtų atsižvelgti ir į laiką – pats Savivaldos rinkimų agitacijos įkarštis. Vien jau visų rajono vadovų – kandidatų į merus ir į tarybos narius – pasirodymą viešai jau galima laikyti rinkimų agitacija. Ogi dar neištvers ir gražių kalbų „nesuokę“ ar bent jau žmogeliams rankos nepaspaudę, prie bendro stalo stikleliu nesusidaužę… Galimi visokiausi scenarijai. Ir tai ne iš fantastikos srities, o iš daugelio metų pastebėjimų, netgi ir nuotraukomis „prisiminimui“ iliustruotų. Kiti, eiliniai kandidatai į rajono tarybą, matyt, irgi nepraleis tokios palankios progos savireklamai. Vieni bus principingai pastebėti ir apskųsti, kiti – ne, kils šaršalas. Kam to reikia?
Užtai ir manau, kad vis dėlto šįkart reikėjo tą tradicinį grafiką pakoreguoti. Toliau nuo pagundų.
D. P.

Kur jau kur, o seniūnijų „baliuose“ mūsų valdžios ketveriukę tai jau visada sutiksi. Kartais visą „komplektą“, kartais pasidalijusius po du. Matyt, įsivaizduoja, kad kaimiečiams didelę garbę savo apsilankymais suteikia? Jei taip dėmesingai žmonių problemų imtųsi, rajone tikrai gyvenimas pagerėtų… Skaityti daugiau »

Raiškiojo žodžio šventė

Raiškiojo žodžio šventė
Sausio 21 dieną Širvintų rajono švietimo centras, vadovaujamas Daivos Vinciūnienės, organizavo Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso rajoninį etapą. Jis vyko Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos aktų salėje. Jaunuosius skaitovus ir jų mokytojus sveikino vertinimo komisijos pirmininkė, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytoja Rasa Martinaitienė, Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorė Audronė Buzienė. Sveikintojos pažymėjo, jog toks konkursas yra atgaiva sielai ir širdžiai, palinkėjo kiekvienam jaunajam skaitovui  kurti šventę bei parodyti pagarbą gimtajam žodžiui. Konkurso dalyviams ir svečiams muzikinę programą dovanojo Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dainuojamosios poezijos teatras, vadovaujamas mokytojos Ligitos Varaneckienės.
Rajoniniame ture dalyvavo 23 skaitovai iš Bartkuškio, Zibalų, Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinių mokyklų, Gelvonų vidurinės mokyklos, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus ir Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijų, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos. Gausus būrys jaunų kūrybingų žmonių įsiliejo į gražią šventę, kuri tęsėsi beveik dvi valandas. Moksleiviai raiškiai ir įtaigiai skaitė lietuvių rašytojų eiliuotus ir neeiliuotus kūrinius arba jų ištraukas. Klausydamiesi skaitomų tekstų, žvilgsniu, šypsniu bei plojimais palaikė vieni kitus, jaunesnieji sėmėsi patirties iš vyresniųjų skaitovų.
Vertinimo komisija vertino raiškų, logišką, vaizdingą, taisyklingą Pauliaus Markevičiaus, Karinos Milinavičiūtės, Faustinos Navalinskaitės, Dominyko Palkevičiaus, Justino Blažio, Beatos Kananovič, Miglės Petkevičiūtės, Dominyko Sargelio, Dominyko Turbos, Viliaus Baranausko, Džiugo Tamašausko, Augustino Šimkaičio, Miglės Žiedavainytės,  Emilijos Vasilionkaitės, Gabrielės Rybkaitės, Arnoldo Bytauto, Dariaus Bruzgulio, Liepos Grickevičiūtės, Lauros Jankovskytės, Domanto Kanclerio, Mildos Lapinskaitės, Brigitos Samušytės, Emilijos Šturaitės kalbėjimą, dikciją.
Komisija nusprendė, jog 5-8 klasių grupėje I vietą laimėjo Justinas Blažys, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos šeštokas (mokytojas Romas Zibalas), II vietą užėmė Dominykas Sargelis, Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos šeštokas (mokytoja Roma Vareikienė), ir Džiugas Tamašauskas, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos septintokas (mokytoja Regina Apynienė), III vieta teko Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos aštuntokui Augustinui Šimkaičiui (mokytojas Romas Zibalas) ir Bartkuškio pagrindinės mokyklos šeštokei Beatai Kananovič (mokytoja Ramunė Pivoraitė).
9-12 klasių grupėje I vietą laimėjo Arnoldas Bytautas, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos trečiokas (mokytoja Elvyra Lipeikytė), II vietą – Emilija Vasilionkaitė, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos pirmokė (mokytoja Rasa Martinaitienė), ir Domantas Kancleris, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos trečiokas (mokytoja Snieguolė Urbonavičienė), III vietą – trečiokas Darius Bruzgulis iš Širvintų miesto gimnazijos (ruošėsi savarankiškai), Laura Jankovskytė, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos trečiokė (mokytoja Rasa Baranauskienė), ir Brigita Samušytė, Gelvonų vidurinės mokyklos vienuoliktokė (mokytoja Marytė Dižavičienė).
Komisijos pirmininkė Rasa Martinaitienė, apibendrindama raiškaus žodžio šventės dalyvių pasirodymus, prisipažino, kad buvo sužavėta klausydamasi, kaip įtaigiai, raiškiai Širvintų rajono mokyklų skaitovai perteikia lietuvių literatūros klasikų bei šių laikų kūrėjų mintis. Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė visiems skaitovams įteikė padėkos raštus bei dovanėles. Padėkos įteiktos mokinius konkursui parengusiems mokytojams: Reginai Apynienei, Snieguolei Urbonavičienei, Irenai Gatelienei, Ramunei Pivoraitei, Romai Vareikienei,  Ligitai Varaneckienei, Rasai Martinaitienei, Ritai Karbočiuvienei, Elvyrai Lipeikytei, Rasai Baranauskienei, Zinaidai Palionienei, Marytei Dižavičienei ir Romui Zibalui.
Meninio žodžio šventę vedė Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos antrokė Auksė Ramaškevičiūtė ir trečiokas Dovydas Dvilevičius. Regioniniame ture, vyksiančiame vasario 28 dieną Ignalinoje, Širvintų rajono garbę gins Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos šeštokas Justinas Blažys ir Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos trečiokas Arnoldas Bytautas.
Rokas Limonis
1. Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso rajoninio etapo prizinių vietų laimėtojai: (sėdi iš kairės į dešinę) Emilija Vasilionkaitė, Brigita Samušytė, Beata Kananovič, Laura Jankovskytė, (stovi iš kairės į dešinę) Domantas Kancleris, Augustinas Šimkaitis, Justinas Blažys, Džiugas Tamašauskas, Dominykas Sargelis, Arnoldas Bytautas.
2. Širvintų rajono garbę regioniniame ture Ignalinoje ginsiantys  Arnoldas Bytautas ir Justinas Blažys su komisijos pirmininke Rasa Martinaitiene ir Švietimo centro direktore Daiva Vinciūniene.
3. Konkurso dalyviai.
4. Miesto gimnazijos dainuojamosios poezijos teatras, vadovaujamas mokytojos Ligitos Varaneckienės.
5. Meninio žodžio šventę vedė Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos trečiokas Dovydas Dvilevičius  ir antrokė Auksė Ramaškevičiūtė.
6. Komisijos pirmininkė Rasa Martinaitienė.
7. Įtaigiu žodžiu klausytojus paveikė skaitovai Arnoldas Bytautas (I vieta) ir Darius Bruzgulis (III vieta).
8. Pirmosios vietos laimėtojas Justinas Blažys, „Atžalyno“ progimnazijos šeštokas, ir jo mokytojas Romas Zibalas.
Įtaigiu žodžiu klausytojus paveikė skaitovai Arnoldas Bytautas (I vieta) ir Darius Bruzgulis (III vieta).

Įtaigiu žodžiu klausytojus paveikė skaitovai Arnoldas Bytautas (I vieta) ir Darius Bruzgulis (III vieta).

Sausio 21 dieną Širvintų rajono švietimo centras, vadovaujamas Daivos Vinciūnienės, organizavo Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso rajoninį etapą. Jis vyko Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos aktų salėje. Jaunuosius skaitovus ir jų mokytojus sveikino vertinimo komisijos pirmininkė, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytoja Rasa Martinaitienė, Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorė Audronė Buzienė. Sveikintojos pažymėjo, jog toks konkursas yra atgaiva sielai ir širdžiai, palinkėjo kiekvienam jaunajam skaitovui  kurti šventę bei parodyti pagarbą gimtajam žodžiui. Konkurso dalyviams ir svečiams muzikinę programą dovanojo Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dainuojamosios poezijos teatras, vadovaujamas mokytojos Ligitos Varaneckienės. Skaityti daugiau »

Sūnus į ligoninę, tėvas – į areštinę

Sūnus į ligoninę, tėvas – į areštinę
Sausio 22-25 dienos
Per keturias dienas į Policijos komisariatą buvo pristatyta 11 asmenų: 2 jų – baudžiamajam areštui atlikti, 8 – už viešosios tvarkos pažeidimus, 1 – galimai nusikaltęs.
Policijos pareigūnai išaiškino 17 administracinės teisės pažeidėjus: surašyti 8 protokolai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 1 – už tėvų valdžios nepanaudojimą, 2 – už nedidelį chuliganizmą, už girto pasirodymą ar girtavimą viešoje vietoje, 2 – už pasipriešinimą policijos pareigūnui, 1 – už akcizinių produktų apyvartos pažeidimus.
Šeštadienį policijos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį neblaivus vairavo 1982 metais gimęs vyras.
Pranešta apie eismo įvykį: sekmadienį 1981 metais gimęs vyras automagistralės Vilnius-Panevėžys 51-ajame kilometre nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ŠKODA OCTAVIA, nuvažiavo į šalikelę ir atsitrenkė į atitvarus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis.
Pranešta, kad sausio 14 dieną policijoje buvo užregistruotas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno pranešimas, kad tądien užsidegė moteriai priklausantis ūkinis pastatas, o vėliau – šalimais esantis kitos moters ūkinis pastatas.
Policija taip pat gavo 1954 metais gimusios rajono gyventojos pareiškimą dėl kaimyno netinkamo elgesio jos atžvilgiu, taip pat 1986 metais gimusios rajono gyventojos pareiškimą dėl 1952 metais gimusios anytos netinkamo elgesio jos atžvilgiu.
Sausio 23 dieną policijai pranešta, kad apie 20 val. Alionių I kaime viename Mokyklos gatvės namų išgertuvių metų 1960 metais gimęs vyras peiliu sužalojo 1987 metais gimusį savo sūnų, kurį Greioji medicinos pagalba pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ten pacientui buvo diagnozuota dešinės rankos pjautinė žaizda, nukraujavimas.
Anot Policijos departamento, įtariamajam nustatytas lengvas (1,06 promilių) girtumas, jis uždarytas į areštinę.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Sausio 22-25 dienos

Per keturias dienas į Policijos komisariatą buvo pristatyta 11 asmenų: 2 jų – baudžiamajam areštui atlikti, 8 – už viešosios tvarkos pažeidimus, 1 – galimai nusikaltęs. Skaityti daugiau »

Sveiki dantys – ne tik graži šypsena, bet ir gera sveikata

Dienos tema
Sveiki dantys – ne tik graži šypsena, bet ir gera sveikata
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės teigimu, Lietuvoje dar nesusiformavo rimtas požiūris į dantų priežiūrą. Medikai sunerimę, kad dantų kaulo gedimo atvejų kasmet daugėja. Anot 15min.lt pateiktos statistikos, Lietuvoje net 50,6 proc. trimečių nustatytas ankstyvasis ėduonis, iš jų 6,5 proc. – ypač agresyvus daugybinis ankstyvasis ėduonis. 4-6 metų vaikų dantų kaulo gedimo epidemiologinis tyrimas parodė, kad problemos paplitimas šioje amžiaus grupėje siekia 89,7 procento. Tenka gydyti net tokius pacientus, kurie neturi nė vieno sveiko danties…
Neseniai prabilta ir apie tai, kad senjorai lieka be protezų, nes… lėšos išnaudojamos vaikų dantims protezuoti.
Odontologai piktinasi tėvų abejingumu ir pasisako už tai, kad tėvams būtų pradėtas taikyti įpareigojimas prižiūrėti bei gydyti savo atžalų dantis. Netgi grasinama baudomis. Esą tokia tvarka vyrauja Švedijoje, Norvegijoje, Australijoje, Škotijoje.
Tiesa, remdamiesi Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatomis, jau ir dabar odontologai gali pranešti apie vaiko nepriežiūrą, bet, panašu, taip nesielgia. Ar tikrai baudomis įmanoma pasiekti poslinkių? Juk galima svarstyti ir kitaip – ar tikrai sudarytos visos sąlygos, kad odontologų paslaugos būtų visiems lengvai prieinamos?
Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Nijolė Dimšienė informavo, kad nuo 2015 m. sausio 2 d. pasikeitė registravimo pas gydytojus odontologus tvarka:
„Asmenų registravimo tvarką 2014 metų spalio 28 dieną patvirtino Valstybinės ligonių kasos direktorius savo įsakyme „Asmenų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles ir šių eilių stebėsenos tvarkos aprašas“, kuris įsigaliojo nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Jame nurodomos įstaigų pareigos registruojant asmenis pas visus gydytojus. Kadangi mūsų registracija pas gydytojus odontologus neatitiko minėtos tvarkos, turėjome ją keisti. Dabar asmenys pas gydytojus odontologus pirminiam apsilankymui registruojami nuolat registratūroje pačiam atvykus arba telefonu, nepriklausomai nuo jų amžiaus, socialinės padėties ar kt. Šiuo metu pas visus gydytojus odontologus asmenys pirminiam apsilankymui registruojami jau vasario mėnesiui ir eilė palaipsniui ilgėja. Išlieka pacientų aptarnavimas tą pačią dieną dėl skausmų (būtinos pagalbos) ir profilaktiniam patikrinimui ruošiant vaikus į mokyklą bei darželį arba patikrinimui dėl įrašymo į dantų protezavimo eilę. Tai atlieka budintis tą dieną odontologas. Kartotiniams apsilankymams, kuomet asmuo jau yra gydomas odontologo, laiką nurodo pats gydytojas.“
Pasak vyriausiosios gydytojos, vaikų dantų problemos tos pačios. Jeigu tėvai rūpinasi vaikų dantimis nuo jų gimimo, nuolat atveda tikrintis pas odontologą, – problemų būna mažiau. Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre dirba burnos higienistas, kuris atlieka daug profilaktinio darbo, taigi ir silantuoja (padengia sveikų krūminių dantų vageles specialia medžiaga) vaikams dantis.
„Burnos higienistas dirba trečiadieniais, eilių pas jį nėra, registruojamasi registratūroje. Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2014 metų sausio – rugsėjo mėnesiais iš 786 vaikų, kuriems gali būti suteikta silantavimo paslauga, jeigu jų krūminiai dantys sveiki, mūsų įstaigoje paslauga suteikta tik 90 (11,45 proc.). Pasitaiko atvejų, kad dantis tenka ne silantuoti, bet jau plombuoti“, – sako vyriausioji gydytoja Nijolė Dimšienė.
Daugelis žmonių žino, kad reguliariai lankydamiesi pas odontologą išsaugosime sveikus dantis. Tačiau dažnai nustemba, kai odontologas rekomenduoja apsilankyti pas burnos higienistą. Kodėl? Kas bus atliekama? Į šiuos ir kitus klausimus apie profesionalią burnos priežiūrą sutiko atsakyti dantų higienistė Rima Kirlienė.
- Įdomus pavadinimas – „burnos higienistas“… Kuo skiriasi nuo odontologo? Ar tam reikalinga baigti specialius mokslus ar po medicinos studijų – tobulinimosi kursus?
- Burnos higienistas konsultuoja pacientus, kaip tinkamai valyti dantis, prižiūrėti burnos ertmę ir taikyti apsaugos nuo ėduonies priemones, nustato dantų ėduonį, ortodontines ligas (sukandimo netaisyklingumą), priešvėžinę burnos ertmės būklę, šalina dantų konkrementus (apnašas), kitus su burnos higiena susijusius sutrikimus. Burnos higienistu gali dirbti asmuo, baigęs burnos higienisto studijas aukštojoje medicinos mokykloje arba kolegijoje.
- Laukuose pilna įvairaus dydžio akmenų, kiekvieną dieną juos matome ir nė kiek jais nesistebime, tačiau būtų labai įdomu sužinoti, kaip akmenys atsiranda ant mūsų dantų?
- Burna – viena iš gausiausiai mikroorganizmų sankaupų turinti vieta žmogaus organizme. Apnašos ant dantų kaupiasi palaipsniui. Iš pradžių dantys pasidengia minkštu bakteriniu apnašu, vėliau prasideda jų mineralizacija – kietėjimas. Šis apnašas ir vadinamas akmenimis. Dantų apnašos kaupiasi virš dantenų ir po dantenomis. Susidarę akmenys savo aštriais kraštais pažeidžia dantenas. Didėdami jie stumia dantenas žemyn, apnuogina dantų šaknis ir sunkina burnos higieną ir savaiminį dantų apsivalymą. Apnašose esantys mikroorganizmai sukelia dantenų uždegimą.
- Tiesa, kad blogas kvapas iš burnos yra dažna problema…
- Prastas burnos kvapas dažniausiai būna nuo apnašų burnoje. Visų pirma turime tinkamai prižiūrėti dantis, du kartus per dieną išsivalyti dantis pasta ir šepetėliu, nepamirštant tarpdančių valymo ir skalavimo skysčio.
- Girdėjau, kad dantis galima poliruoti. Juk šis žodis dažniausiai vartojamas įvairiuose apdailos darbuose…
- Poliravimas – tai minkšto ir pigmentinio apnašo nuo kavos, arbatos ar tabako nuvalymas, kad paviršius taptu lygus. Nupoliruotas dantų paviršius pabąla. Yra keli poliravimo būdai -poliruojančiomis pastomis ir šepetėliais, gumytėmis ir oro abrazijos aparatu – sodos srove.
- Ką reiškia sąvoka – „dantenų recesija“, juk, žiūrint iš ekonomikos pusės „recesija“ – gamybos smukimas.
- Dantenų recesija – tai dantenų atsiskyrimas nuo danties. Esant dantenų recesijai apsinuogina danties kaklelis ar dalis šaknies. Dantis atrodo pailgėjęs. Prarandamas estetinis šypsenos vaizdas.
- Burnos higienistas žmogui parenka burnos higienos priemones. Ką dar galima naudoti be dantų šepetėlio ir pastos?…
- Be dantų šepetėlio ir pastos, būtina naudoti tarpdančių siūlus ir tarpdančių šepetėlius. Taip pat burnos skalavimo skysčius.
-  Kas kiek laiko patartumėte lankytis pas burnos higienistą?
- Profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti 1 – 4 kartus per metus, kiekvienam pacientui rekomenduojama individualiai, pagal burnos ertmės būklę.
- Gal yra paskleistas dar vienas mitas, kad dantis reikia valytis kiekvieną dieną? Pažįstu žmonių, kurie beveik nevalo dantų ir nieko…
- Pažįstu ir aš tokių žmonių, bet tai tikrai ne mitas, dantis reikia valytis du kartus per dieną. Tiesiog vieni esame imlesni apnašo kaupimuisi, kiti – ne, žinoma, įtakos turi ir paveldimumas.
- Ar vaikų burnos priežiūra skiriasi nuo suaugusiųjų?
- Vaikų dantukus turime prižiūrėti jau nuo pat pirmojo dantuko. Vaikų dantis turėtų labai kruopščiai prižiūrėti tėvai. Kai kūdikis pratinamas eiti miegoti su saldžiais gėrimais ar pienu, tuomet visos apnašos per naktį kaupiasi ant dantų, formuojasi bakterijos, kurios virsta rūgštimis ir gadina dantis. Tėvai turėtų pasirūpinti tinkama burnos higiena: valyti dantukus su specialiu silikoniniu antpirščiu ar marlės skiautele, neduoti saldžių gėrimų ar užkandžių prieš miegą. Pradėję mažyliui valyti pirmuosius dantukus dar kūdikystėje pratinsite jį prie kasdienės higienos, o vėliau formuosite tinkamus dantų valymo įgūdžius. Dantų pasta turi atitikti amžiaus grupę. Iki 6 – 7 metų tėvai turėtų patys vaikams valyti dantukus, nes tinkamai jie patys nesugeba gerai išsivalyti. 7 – 12 metų vaikai jau turėtų patys mokėti išsivalyti dantis. Dantų pastoje turėtų būti pakankamai fluoro, kad stiprintu augančius dantukus. 12 – 18 metų jaunuolių dantys yra labai pažeidžiami, tad svarbu pasirinkti tinkamą dantų pastą ir minkštą dantų šepetėlį, kad netraumuotų dantenų ir dantų paviršiaus.
- Nuo kada Širvintose atsirado tokia paslauga? Gal galite trumpai papasakoti apie save…
- Širvintose jau dirbu penkerius metus. Gimiau ir augau Pakruojo miestelyje. Baigusi vidurinę įstojau į Panevėžio aukštesniąją medicinos mokyklą, baigiau burnos higienos studijas. Atlikusi praktiką Vilniuje ten ir likau. Ištekėjau, susilaukę dviejų vaikučių su vyru nusprendėme susirasti mažesnį ir ramesnį mietelį, tad persikėlėme i Širvintas. Kadangi mano darbo Ligonių kasos neapmoka ir pacientams tenka susimokėti patiems už mano paslaugas, Širvintų poliklinikoje daug darbo nėra, tad tenka dirbti keliose klinikose. Dar dirbu vienoje privačioje Ukmergės klinikoje
- Sakoma, kad sveiki dantys – tai ne tik graži šypsena, tačiau ir gera bendra sveikata?
- Nesveika burnos ertmė yra lyg atviras kelias infekcijoms ir neigiamai veikia bendrą organizmo būklę: širdį, plaučius, inkstų darbą ir net vaisių nėštumo metu. Todėl tik taisyklinga burnos higiena gali užtikrinti gaivų burnos kvapą, gražią šypseną ir gerą sveikatą.
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
Savo kabinete dirba burnos higienistė Rima Kirlienė.
.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės teigimu, Lietuvoje dar nesusiformavo rimtas požiūris į dantų priežiūrą. Medikai sunerimę, kad dantų kaulo gedimo atvejų kasmet daugėja. Anot 15min.lt pateiktos statistikos, Lietuvoje net 50,6 proc. trimečių nustatytas ankstyvasis ėduonis, iš jų 6,5 proc. – ypač agresyvus daugybinis ankstyvasis ėduonis. 4-6 metų vaikų dantų kaulo gedimo epidemiologinis tyrimas parodė, kad problemos paplitimas šioje amžiaus grupėje siekia 89,7 procento. Tenka gydyti net tokius pacientus, kurie neturi nė vieno sveiko danties… Skaityti daugiau »

Du mįslingi gaisrai Šarkaičiuose

Du mįslingi gaisrai Šarkaičiuose
Pagal gaisrininkų pateiktą informaciją praėjusį trečiadienį, sausio 14 dieną, vakare, Šarkaičių kaime degė du ūkiniai pastatai. Važiuojant keliu į Mančiušėnus, kaimo gale iš tikrųjų matosi apdegę ūkiniai pastatai. Vieno pastato ir gegnės, ir skersinės lentos beveik sveikos, tik apsvilusios. Sudegę tik šiferio lapai. Kito pastato stogas kiek blogesnės būklės, tačiau viena jo dalis liko visiškai sveika.
Gaisrai Lietuvoje ne toks jau ir retas atvejis, tačiau Šarkaičiuose degė ne vienas, o du ūkiniai pastatai. Tokiais atvejais žmonėms kyla įvairiausių minčių. Pasak pirmos sodybos šeimininkės Valentinos Šlujinskajos, pirmiausiai apie 18 valandą užsidegė jos kaimyno ūkinis pastatas. Toje sodyboje nuolat niekas negyvena, todėl apie gaisrą pranešė kažkoks keliu važiavęs žmogus. Tokiu metu jau tamsu, todėl ir menka ugnelė gerai matosi. Gaisras buvo nors ir atsitiktinai, tačiau greitai pastebėtas ir apie jį pranešta. Gaisrininkai atvyko iš Gelvonų, Musninkų, Veprių ir Širvintų. Šarkaičiai nuo Gelvonų netoli, matyt, dėl to ir pastatas sudegė ne visas, – spėta užgesinti.
Apie 23 valandą užsidegė ponios Valentinos ūkinis pastatas. „Laimė, kad prie pirmojo gaisro židinio dar budėjo gaisrininkai, todėl ir mūsų pastatą spėjo laiku užgesinti. Visai šalia – medinis sandėliukas ir toks pat medinis gyvenamasis namas. Jeigu ne budėję gaisrininkai, būtų viskas sudegę“, – pasakojo moteris. Anot šeimininkės praėjo jau savaitė, o gaisro priežastys neaiškios, vis dar atliekamas tyrimas.
Kitoje kelio pusėje gyvenanti kaimynė apie gaisro priežastis nekalba, tik prisimena, kad vėjas tada pūtė tiesiai į jų sodybą. Sodyba yra į šiaurę nuo užsidegusio pastato, vadinasi, vėjas galėjo pūsti iš pietų, na, sakykim, iš pietvakarių į šiaurės rytus, o kitas užsidegęs ūkinis pastatas yra rytinėje pusėje, už 80 – 100 metrų. Žmonės kalba apie kelias galimas gaisro kilimo versijas. Pirma – ūkinis pastatas užsidegė dėl kažkokių elektros instaliacijos gedimų – juk kaip galėjo ugnies kibirkštėlė nuskrieti ne pavėjui apie šimtą metrų iki kitos sodybos ir net po penkių valandų įplieksti joje gaisrą. Nors „gyvos“ kibirkšties pakliuvimo tikimybė ir labai maža, tačiau ši versija visai tikėtina, nes pastate buvo laikomi seni minkštieji baldai.
Antra versija – galbūt ir nelabai tikėtina, tačiau taip pat galima. Juk pasitaikė ir anksčiau Lietuvoje maniakų, mėgstančių padeginėti namus ir gėrėtis liepsna. O gal koksai pilietis panoro patikrinti gaisrininkų reakciją…
Kol vyksta oficialus tyrimas, žmonės spėlioja, kelia įvairias versijas. Iš nežinojimo kyla baimė… Reikia tikėtis, kad šis tyrimas nebus užmirštas, o apie jo rezultatus bus pranešta visiems Šarkaičių gyventojams.
Remigijus Bonikatas
473 – Apie 18 valandą užsidegęs pirmasis ūkinis pastatas
468 – Po penkių valandų užsidegė Valentinos Šlujinskajos ūkinis pastatas
467 – Atstumas tarp ūkinių pastatų apie šimtas metrų…
Atstumas tarp ūkinių pastatų - apie pusšimtį metrų...

Atstumas tarp ūkinių pastatų - apie pusšimtį metrų...

Pagal gaisrininkų pateiktą informaciją praėjusį trečiadienį, sausio 14 dieną, vakare, Šarkaičių kaime degė du ūkiniai pastatai. Važiuojant keliu į Mančiušėnus, kaimo gale iš tikrųjų matosi apdegę ūkiniai pastatai. Vieno pastato ir gegnės, ir skersinės lentos beveik sveikos, tik apsvilusios. Sudegę tik šiferio lapai. Kito pastato stogas kiek blogesnės būklės, tačiau viena jo dalis liko visiškai sveika.     Skaityti daugiau »

Iškritęs sniegas lėmė eismo įvykių

Iškritęs sniegas lėmė eismo įvykių
Sausio 19-21 dienos
Per tris dienas į policiją buvo pristatyti 4 asmenys – po vieną už viešosios tvarkos pažeidimą, pagal paiešką, baudžiamajam areštui atlikti ir administraciniam teisės pažeidimo protokolo surašyti.
Policijos pareigūnai išaiškino 21 administracinės teisės pažeidėjus: 15 pažeidė Kelių eismo taisykles, 1 – pristatytas iš viešosios vietos neblaivus, 1 surašytas protokolas už viešosios rimties trikdymą, 1 – už pasipriešinimą policijos pareigūnui, 1 – už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą, 1 – už akcizinių prekių apyvartos pažeidimą, 1 – už pažeidimą, susijusį su narkotinėmis medžiagomis.
Pranešta apie du eismo įvykius, nutikusius trečiadienį. Iškritus sniegui, kelio Maišiagala-Širvintos 8-ajame kilometre 1985 metais gimusi moteris nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio „Peugeot 206“ ir nuvažiavo į pakelės griovį. Eismo įvykio metu vairuotojai nustatyti nežymūs sumušimai, apgadintas automobilis. O štai Juodelių kaime 1974 metais gimęs vyras nesuvaldė automobilio „Audi A6“. Nuvažiavęs nuo kelio, automobilis nulaužė kelio ženklą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas automobilis.
Pirmadienį policija užregistravo tarnybinį pranešimą, kad sausio 6 dieną, apie 14 val., buvo pastebėta, jog išdaužtas vienos Širvintų parduotuvių lango vitrininis stiklo paketas. Nuostolis – 180,72 Eur.
Tą pačią dieną užregistruotas 1991 metais gimusio vyriškio pareiškimas, kad sausio 18-ąją, netrukus po vidurnakčio, prie Jauniūnų parduotuvės, matant pašaliniams asmenims, jį sumušė iš matymo pažįstamas vyras. Taip buvo sutrikdyta žmonių rimtis ir viešoji tvarka.
Trečiadienį vienos gyventojos namuose buvo rasta 30 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis.
Tą pačią dieną užregistruotas 1971 metais gimusio vyriškio pareiškimas, kad kaimynas išdaužė jo durų stiklą.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Sausio 19-21 dienos

Per tris dienas į policiją buvo pristatyti 4 asmenys – po vieną už viešosios tvarkos pažeidimą, pagal paiešką, baudžiamajam areštui atlikti ir administraciniam teisės pažeidimo protokolui surašyti. Skaityti daugiau »

Pirmąjį pėdsaką Gelvonuose žydai paliko 5419 metais

Pirmąjį pėdsaką Gelvonuose žydai paliko 5419 metais
Maždaug prieš dešimtmetį mūsų laikraštyje buvo publikuoti laiškai, kuriuos 1910-1925 metais iš Gelvonų į Jungtines Amerikos Valstijas siuntė čia gyvenęs David Peretz Adiman. Šiandien, žvelgdami į šias nuotraukas, galėtume prisiminti keletą akimirkų iš anuometės Gelvonų žydų bendruomenės gyvenimo. Šiuos faktus yra paskelbęs internetinis žydų portalas jewishgen.org. Sunku pasakyti, kiek jie teisingi, tačiau kitų faktų šiandien nėra daug.
Seniausias paminklas kapinėse – iš 17 amžiaus
Anot jewishgen.org, 1385 metais kryžiuočių metraščiuose paminėti Gelvonai, priklausę turtingai Žabų šeimai, kartais pagal valdytojų pavartę buvo vadinami ne tik Žabais, bet ir … Zabava (lietuviškai – Pramoga). 1744 metais Lenkijos karalius Augustas Trečiasis gyvenvietei suteikė miesto teises. 17-18 a. Gelvonus vis dar valdo vienas iš Žabų, tuo metu turėjęs Polocko gubernatoriaus titulą. Galbūt tai lėmė, kad 18 a. pabaigoje Gelvonai ėmė sparčiai plėstis, tačiau 19 a. išgyveno sunkius laikus. Prancūzų-rusų karas, paskui 1831 ir 1863 metų sukilimai Gelvonams padarė daug žalos, miestas nukentėjo, gyventojų skaičius sumažėjo ir jis sustojo plėstis. 1863 metais Gelvonuose buvę tik 30 namų, o vėliau čia kilęs gaisras sunaikino bažnyčią ir kitus pastatus. Tuometis Gelvonų valdytojas grafas Pliateris pastatė naują bažnyčią.
Teigiama, kad pirmieji žydai Gelvonuose apsigyveno 17 amžiuje, bent tai leidžia manyti Gelvonų žydų kapinaitėse buvęs (esantis?) antkapis, pagal žydų tradiciją datuotas 5419 metais (1659 metais mūsų stiliumi). Kapinėms buvo parinkta šalia gyvenvietės buvusi ganykla. Galbūt žydų čia apsigyventa ir seniau, mat pagal jų tradiciją senų ar pamirštų antkapių įrašai yra nutrinami ir iškalami nauji.
Šnipinėjančius vokiečiams žydus žadėjo bausti mirtimi
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Gelvonų žydai daugiausia vertėsi grūdų prekyba, taip pat tiekė į Vilnių paukščius, vaisius ir pieno produktus. Prekybiniai ryšiai su Vilniumi buvo žydų rankose. Jų transportas į didmiestį vykdavo du kartus per savaitę, iš Vilniaus atveždavo prekių į vietos parduotuves. Apskritai visi vietos amatai taip pat buvo žydų rankose. Žydai vertėsi kalvyste, staliaus darbais, siuvo drabužius ir batus, juos taisė. 1913 metais Gelvonuose buvo 10 batsiuvių, 6 siuvėjai, 3 staliai, 2 kalviai, 2 dažytojai, vienas graviruotojas ir vienas malūnininkas. Iškilus poreikiams, aplinkiniai valstiečiai buvo priversti kreiptis į žydų amatininkus. Daug žydų įsidarbino aplinkinių vietovių ūkių valdytojais, veikė kaip vietos bajorų tarpininkai. Santykiai su vietos gyventojais nežydais buvo palyginti nuoširdūs.
Kaip tvirtina jewishgen.org, prieš Pirmąjį pasaulinį karą Gelvonuose, be mūrinės bažnyčios, buvo medinė sinagoga, 75 gyvenamieji namai, 22 parduotuvės, vaistinė, paštas, viešoji biblioteka ir mokykla.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, į Gelvonus ir aplinkines vietoves atvyko maždaug 500 žydų šeimų, išvarytų iš Ukmergės, Jonavos ir Kauno, mat Rusijos imperijoje tuo metu buvo gaji nuostata, kad žydai palaiko Vokietiją. Po kelių savaičių atvykėliai iš Gelvonų išvyko. Vietos žydų bendruomenė baiminosi, kad juos gali ištikti tautiečių likimas. Jiems buvo leista pasilikti tik po to, kai šiaip taip pavyko įtikinti valdžios institucijas. Bendruomenės vyresnieji laidavo, kad žydai elgsis deramai, o šnipinėjantys vokiečiams bus baudžiami mirtimi.
Žydai nesutiko dėtis prie lenkų
1918-aisiais, siekiant paskelbti Lietuvos nepriklausomybę, Gelvonuose, vokiečiams neprieštaraujant, buvo įkurti du valdžios komitetai – vienas lietuviškas, kitas – lenkiškas. Nepaisant lenkų įtikinėjimų ir net grasinimų, vietos žydai prisijungė prie lietuviško komiteto. Įpykę lenkų agitatoriai net bandė kurstyti vietos gyventojus prieš žydus, reikalavo, kad judėjai būtų išvyti, supjaustė žydų pastatytus eruvus (simbolinius ritualinius aptvarus, regbio vartus primenančius statinius, kurie pagal žydų tradiciją statomi jų gyvenamai teritorijai pažymėti ir paprastai naudojami per šabą), ragino boikotuoti žydų parduotuves. Tačiau lenkų kurstymai nedaug pešė.
Likimo ironija, kad šis žydų apsisprendimas atsigręžė prieš juos. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Gelvonų žydų ekonominė padėtis pablogėjo, mat buvo prarastas Vilnius, taigi Gelvonų žydų bendruomenė prarado pagrindinį pajamų iš prekybos su didmiesčiu šaltinį. 1931 metais Lietuvos vyriausybės atlikto tyrimo duomenimis, Gelvonuose buvo 4 tekstilės parduotuvės, po vieną grūdų verslo ir linų verslo įmonę, mėsos parduotuvė, kuro parduotuvė, slaptoji parduotuvė, vilnų šukavimo dirbtuvės ir tekstilės gamyklėlė. Įsteigtos lietuviškos asociacijos „Verslas“ nariai stūmė iš rinkos žydų pirklius ir agitavo valstiečius neturėti reikalų su žydų agentais. Iš daugelio žydų amatininkų, kurie darbavosi prieš karą, Gelvonuose veikė tik 3 batsiuviai, 2 siuvėjai ir graviruotojas. Miestas labai nuskurdo ir žydų skaičius sumažėjo. Kai kurie žydų jaunuoliai išvyko į mokomuosius ūkius, o paskui emigravo į Palestiną, kur žydai planavo įkurti savo valstybę – Eretz Yisrael. Daugelis emigravo į užjūrį arba persikėlė į didžiuosius Lietuvos miestus. Likę vos vos vertėsi ir daugiausia išgyveno gaudami pagalbą iš giminių Amerikoje. Dar prieš karą Gelvonai buvo beveik vien tik žydų miestas – jame gyveno apie 90 žydų šeimų ir tik 8-9 nežydų šeimos, kurios patarnaudavo žydams. Dabar žydų sumažėjo iki 70, o štai krikščionių šeimų padaugėjo net iki 80. Vietos lietuvių bendruomenė turėjo savo parduotuves, kooperatyvą, gavo paskolas iš Lietuvos banko. Dėl žydų nuskurdimo, jų skaičiaus sumažėjimo, klestėjimo dienomis pastatytas bendruomenės studijų namas ir akmeninė pirtis dabar buvo šildomi tik tris kartus per savaitę. Galima sakyti, Gelvonų žydų bendruomenė pakriko, pasikeitė ir gyventojų požiūris. Tarp nežydų pasirodė agitatoriai, kurie platino gandus apie žydų ištrėmimą, agitavo nepirkti žydų parduotuvėse.
Viršų paėmė sionistai
Dar 1918 metais mokytojas Glintershchik pradėjo mokyti hebrajų – semitų kalba, kuria pasaulyje kalba daugiau nei 7 milijonai žmonių, daugiausia Izraelyje, taip pat pasaulio žydų bendruomenėse. Tačiau, darant didelį spaudimą jidiš šalininkams (jidiš – žydų kalba, priklausanti vokiečių grupei, pagrindinė aškenazių – centrinės Europos žydų – kalba), švietimo įstaiga buvo paversta mokykla, kurioje mokyta jidiš kalba. Beje, šia kalba Gelvonai vadinami Gelvan. 1923 metais žydų bendruomenėje įvyko reikšmingų pasikeitimų, ir jidiš mokykla tapo Tarbut mokykla, kurioje mokyta hebrajiškai (kitaip ši kalba dar vadinama ivritu). Tarbut – visuomeninį žydų švietėjiškoji-kultūrinė organizacija. 1925 metais Lietuvoje iš viso veikė net 200 Tarbut mokyklų, kai 1917 metais visoje Rusijos imperijoje – 250. Daugelis Gelvonų jaunuolių studijavo hebrajų ar jidiš aukštosiose mokyklose Ukmergėje. Tuo metu Gelvonuose egzistavo jidiš biblioteka. 1923 metais vietos sionistai įsteigė ir hebrajų biblioteką „Žinių mylėtojai“, kurioje buvo 400 knygų, tačiau skaitytojų – vos vienas kitas. Biblioteka turėjo skaityklą, kur būdavo skaitomos paskaitos, daugiausia – apie kultūrą. Daugiausia šalininkų ir narių Gelvonuose turėjo Sionistų socialistų partija. Čia veikė „Edeno sodo“ grupė. Per rinkimus į 16-ąjį, 17-ąjį ir 18-ąjį Kongresus (1929, 1933 ir 1935 metais) ši partija gavo daugiausia balsų. Paskui Sionistų socialistų partija buvo pavadinta Eretz Yisrael leiboristų sąrašu.
1919-1920 metais Gelvonų žydų bendruomenė gavo nemenką finansinę paramą – Vilniuje įsikūrusi Yekopo organizacija (Žydų komitetas padėti nukentėjusiems nuo karo) atseikėjo nuo nuo 1500 iki 26 800 Vokietijos markių.
Žinoma, kad trečiojo dešimtmečio pabaigoje į JAV emigravę Gelvonų žydai surinko ir atsiuntė 1000 dolerių, kad būtų įsteigtas Nacionalinis bankas. 1930-aisiais duris atvėrė žydų vadinamo Folksbanko (tautos banko) filialas. Atsiliepdama į išeivių iš Gelvonų kreipimąsi, Niujorke įsikūrusi Lietuvių imigrantų federacija bankui skyrė 10 000 litų. Tiesa, per trečiajame dešimtmetyje ištikusį nuosmukį finansinės institucijos pareikalavo, kad bankas arba būtų uždarytas, arba susijungtų su kitu žydų banku ar Lietuvos banku. Tais metais Gelvonuose veikė 5 bankai, vienas jų – žydų (parduotuvėje, priklausančioje H. Goldstein).
Gelvonuose darbavosi rabinas Menachem-Mendelis Lifshitz (knygos „Birkat Menachem“ („Menachemo palaiminimas“) autorius; rabinas Yehoshua Klevan, kuris tarnavo iki 1925 metų, kol emigravo į JAV, rabinas Zalmanas-Pinchas Hakohen, rabino Yehuda LEIB Kaplan sūnus (gim. 1854 metais); Voložino studentas Yeshiva ir rabinas Meir-Michl Meshat sūnus, autoriaus Yisrael-Efraimas Kaplan tėvas. Paskutinis Gelvonų rabinas buvo Danielis Einšteinas, nužudytas per holokaustą. Daugelį metų shochet (ritualinis skerdėjas) mieste buvo rabinas Zusman-Geršonas.
Tarp tų, kurie čia gimė, buvo Yosef, Yehuda pirmagimis, tarnavęs rabinu JAV, taip pat Leib-Noach Bas, Šaukoto (Radviliškio rajonas) rabinas.
Vandalai vertė „mankštintis“
Apskritai, jewishgen.org duomenimis, 1801 metais Gelvonuose gyveno net 1400 gyventojų, bet kiek tarp jų buvo žydų – neaišku. Žydų skaičius neaiškus ir 1866 metais, kai miestelyje buvo surašyti 286 gyventojai. O štai 1914 metais iš maždaug 100 šeimų apie 90 buvo žydų. 1923 metais Gelvonuose gyvenę 473 žydų tautybės žmonės, 1934 metais – apie 70 žydų žeimų, o tai sudarė 46 proc. visų gyventojų. 1939 metais tarp 678 miestelio gyventojų buvo apie 450 žydų.
Prasidėjus karui tarp Vokietijos ir Lietuvą okupavusios Tarybų Sąjungos, dar iki pasirodant vokiečiams Gelvonų vandalai išniekino sinagogą, nusiaubė žydų parduotuves. Vokiečiams įžengus į Gelvonus, lietuvių nacionalistai suėmė daug žydų, kaip įtarta – komunistų. Suimtieji buvo išvežti į Ukmergę ir ten nužudyti.
1941 metų liepos pradžioje ginkluoti lietuviai iškeldino visus Gelvonų žydus iš jų namų ir suvarė į pelkėtą vietą netoli miesto. Ten jie buvo verčiami daryti „mankštos pratimus“ – pritūpti, atsistoti, gultis ir t. t. Kankinimas truko valandas, paskui žydai buvo parvesti į Gelvonus. Grįžę žydai rado apiplėštus namus ir suprato, kad „mankšta“ buvo specialiai sumanyta, kad būtų galima tai padaryti.
Toks poelgis supykdė dorus lietuvius, sekmadienį vietos kunigas per pamokslą tai pasmerkė. Susigėdę kai kurie lietuviai grąžino pagrobtą turtą. Bet žydų represijos nenutrūko, netgi priešingai – kasdien smarkėjo.
1941 metų rugsėjo 5 dieną visi Gelvonų miestelio žydai buvo nuvaryti į greta Ukmergės esantį Pivonijos mišką, kitaip dar žinomą kaip „Šveicarijos slėnį“, ir ten tą pačią dieną nužudyti kartu su žydais iš kaimyninių bendruomenių (štetlų).
Viena žydų šeima tuo metu išsigelbėjo. Metalo dirbinių parduotuvės savininkas H. Goldstein, jo žmona ir 7 metų dvyniai turėjo ūkį kaime. Juos priglaudė draugiška valstiečio šeima, pas kurią paslėpė dalį turto. Tačiau apie tai sužinoję piktavaliai nutarė užvaldyti turtą ir įskundė. 1941-ųjų pabaigoje jie visi buvo nužudyti.
Parengė Gintaras Bielskis
Foto: litvaksig.org
Gelvonų gyventojas David Peretz Adiman, Joisef Moishe sūnus. 1925 metų spalio 11 dieną šis gelvoniškis ir jo antroji žmona Marija buvo nužudyti per apiplėšimą, mat penki vietos gyventojai manė, kad juos aplankęs Amerikoje gyvenęs anūkas Michl David Levine, Shloimeh Levine sūnus, paliko pinigų ir vertybių. Trys sučiupti banditai buvo nuteisti myriop, dviems skirtas kalėjimas iki gyvos galvos.
Gelvoniškio David Peretz Adiman sūnus Feiveh, emigravęs į JAV.
Nechama, Moiseh-Joisef ir senelė Ettleheh. Gelvonai, 1895 metai. Moiseh-Joisef iš Gelvonų į JAV emigravo 1909 metais.
Gelvoniškio David Peretz Adiman dukra Nechameh.
Nechama, Moiseh-Joisef ir senelė Ettleheh. Gelvonai, 1895 metai. Moiseh-Joisef iš Gelvonų į JAV emigravo 1909 metais.

Nechama, Moiseh-Joisef ir senelė Ettleheh. Gelvonai, 1895 metai. Moiseh-Joisef iš Gelvonų į JAV emigravo 1909 metais.

Maždaug prieš dešimtmetį mūsų laikraštyje buvo publikuoti laiškai, kuriuos 1910-1925 metais iš Gelvonų į Jungtines Amerikos Valstijas siuntė čia gyvenęs David Peretz Adiman. Šiandien, žvelgdami į šias nuotraukas, galėtume prisiminti keletą akimirkų iš anuometės Gelvonų žydų bendruomenės gyvenimo. Šiuos faktus yra paskelbęs internetinis žydų portalas jewishgen.org. Sunku pasakyti, kiek jie teisingi, tačiau kitų faktų šiandien nėra daug.

Seniausias paminklas kapinėse – iš 17 amžiaus

Anot jewishgen.org, 1385 metais kryžiuočių metraščiuose paminėti Gelvonai, priklausę turtingai Žabų šeimai, kartais pagal valdytojų pavartę buvo vadinami ne tik Žabais, bet ir … Zabava (lietuviškai – Pramoga). 1744 metais Lenkijos karalius Augustas Trečiasis gyvenvietei suteikė miesto teises. 17-18 a. Gelvonus vis dar valdo vienas iš Žabų, tuo metu turėjęs Polocko gubernatoriaus titulą. Galbūt tai lėmė, kad 18 a. pabaigoje Gelvonai ėmė sparčiai plėstis, tačiau 19 a. išgyveno sunkius laikus. Prancūzų-rusų karas, paskui 1831 ir 1863 metų sukilimai Gelvonams padarė daug žalos, miestas nukentėjo, gyventojų skaičius sumažėjo ir jis sustojo plėstis. 1863 metais Gelvonuose buvę tik 30 namų, o vėliau čia kilęs gaisras sunaikino bažnyčią ir kitus pastatus. Tuometis Gelvonų valdytojas grafas Pliateris pastatė naują bažnyčią. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar Širvintose reikėtų rengti lietuviškų filmų premjeras?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Farming simulator 19 mods
Apskaitos paslaugos

  • Kasyba.com
  • VSA

Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas

  
Statistika
Dabar svetainėje: 25 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.