Rugsėjis, 2010 archyvas

“Gražus Čiobiškio kraštas…”

Burniškių kaimo gaspadinės ir jų viršininkas gaspadorius Mykolas.

Burniškių kaimo gaspadinės ir jų viršininkas gaspadorius Mykolas.

Rugsėjo 26 dieną, sekmadienį, Rudens šventė atkeliavo į Čiobiškį. 10 valandą kaimo bibliotekoje svečiai iš Vilniaus ir Kauno skaitė istorinę paskaitą “Jono Krizostomo Pilsudskio giminės paveldas Širvintų rajone” (Čiobiškio vaikų socializacijos centras yra įsikūręs Pilsudskio dvare).  Nuo 12 valandos ties kultūros namais veikė “kermošėlis”, kuriame galima buvo nusipirkti medaus, sūrio, grūdų, bulvių, vaismedžių, lašinių, megztų kojinių, saldainių, sausainių, įvairių žaisliukų vaikams. Galima buvo įsigyti tautodailininko drožėjo ir kalvio Povilo Malinausko darbų. Pusę pirmos parapijos bažnyčioje giedojo Vidaus reikalų ministerijos vyrų choras “Sakalas” (vadovas Romas Makarevičius). Pirmą valandą vyko Šv. Mišios. Jų metu buvo šventinama duona, kuri vėliau kaip visų žmonių susitaikymo simbolis buvo dalijama visiems susirinkusiems.

Po Šv. Mišių ir čiobiškiečiai, ir jų svečiai galėjo grožėtis seniūnijos kaimų ir organizacijų išmoningomis “kiemelių” vaišėmis. Ne tik grožėtis, tačiau ir ragauti. Tiesa, tik po autoritetingos komisijos… Iš tikrųjų vaišių užteko visiems ir dar liko… Čiobiškio pagrindinės mokyklos “kiemelio” patiekalų pavadinimai vertė stebėtis ir skatino pamąstyti: “Matematinė aibė”, “Minčių kratinys”, “Difuzija”, “Mokinių džiaugsmas”, “Dėmė sąsiuvinyje”. “Kiemelio” lankytojai mėgavosi rūgšties tirpalu ir kažkodėl geidė paragauti  “Mokytojo liežuvio”. Ant Burniškių kaimo vaišių stalo šalia raugintų agurkų ir gražiai papjaustytų lašinukų stovėjo butelis su kraneliu, kuriame teliuskavosi neaiškios kilmės bespalvis skystis. Vienas žmogelis paaiškino, kad tai vanduo, kuriuo pavalgius rankas galima nusiplauti. Galima buvo ir patikėti… Čiobiškio vaikų socializacijos centro “kiemelyje” šalia skanumynų puikavosi gulbės. Tiesa, jos buvo nevalgomos, o centro globotinių rankomis iš kruopščiai sulankstytų popieriukų sukonstruotos. Auklėtoja Ramunė Lisauskienė pasakojo, kad tokioms gulbėms padaryti reikia milžiniškos kantrybės, kuria Socializacijos centro vaikai tikrai nepasižymi. Skaityti daugiau »

“Daktarų” klanas Širvintose

zivilegPolitiko nuomonė

Darbo partijos rajono skyriaus taryba išanalizavo ir apsvarstė Savivaldybės kontrolierės Audito apie VšĮ Širvintų ligoninės pagrindinių išlaidų paskirstymą ir lėšų panaudojimą ataskaitą.

Didžiausią problemą matome rajono taryboje. Į šios kadencijos rajono tarybą (21 tarybos narys) yra išrinkti net 8 gydytojai: Remigijus Jotautis, Jonas Rimantas Kadžys, Jolanta Karalienė, Antanas Lidžius, Vilma Lučiūnienė, Jadvyga Raudeliūnienė, Jūratė Šiukštienė ir Milda Bružienė. Būtent gydytojai vadovauja komitetams, kurie daro didžiausią įtaką žmonių gyvenimui (švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinės apsaugos reikalams). Taigi, visos blogybės, kurios vyko Ligoninėje, Poliklinikoje buvo užglostomos, į problemas nesigilinta. Svarbiausia buvo išlaikyti didelius gydytojų atlyginimus, kelti triukšmą, kad Širvintas skriaudžia šalies valdžia, o ką nors patiems daryti, rodyti iniciatyvą, užsiimti kvalifikuota vadyba nebuvo kam. Paskutinį rajono tarybos posėdį kalbėjęs Nikolajus Dorofejevas pasakė, kad Širvintų ligoninės problemos visiems tarybos nariams buvo seniai žinomos, bet niekas nenorėjo pyktis su “daktariukais”, todėl į viską žiūrėjo pro pirštus. Na, viena yra kalbėti, o kita – pačiam ką nors daryti. Juk būtent iš Nikolajaus Dorofejevo vadovaujamos Naujosios Sąjungos rinkimų sąrašo į rajoną tarybą patekusios gydytojos Jadvygos Raudeliūnienės sūnaus įmonė laimėjo skandalingąjį konkursą ligoninės įrangai įsigyti. Skaityti daugiau »

Kryžiaus keliai į mokyklą

Ar laikas tokius darbus pradėti rugsėjo pabaigoje, kai beveik kasdien lyja, artėja žiema, o mokyklose vyksta pamokos?

Ar laikas tokius darbus pradėti rugsėjo pabaigoje, kai beveik kasdien lyja, artėja žiema, o mokyklose vyksta pamokos?

Replika

J. Janonio gatvės dalis nuo Mindaugo gatvės iki “Šrilanos” parduotuvės buvo labai duobėta. Pernai buvo nutiestas šaligatvis dešinėje pusėje, įrengti šaligatvio atitvarai. Šį pavasarį buvo užasfaltuotos duobės važiuojamoje dalyje. Kiek kainavo tie darbai, nepavyko sužinoti (į šį klausimą Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Vilčinskas neatsakė). Šių metų gegužės mėnesį Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-121 “Dėl Savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis finansuojamų 2010 metais objektų sąrašo” šiai kelio atkarpai suremontuoti buvo skirta 132 tūkstančiai litų. Nepaisant to, kad ši J. Janonio gatvės dalis yra prie pat Pradinės mokyklos, žinant, kad prasidėjus mokslo metams remontas bus labai komplikuotas, vasarą jokie darbai nevyko. Rugsėjo mėnesį UAB “Fegda” gatvę pradėjo  remontuoti. Remontuojamos gatvės ilgis – 260 metrų. Pagal sutartį darbus numatyta baigti per tris mėnesius, taigi iki viduržiemio. (Ar laikas tokius darbus daryti žiemą?)

Žmonės piktinasi, kad keičiami šaligatvio atitvarai, kurie esą prieš metus buvo sudėti, klausia, kur dingo senieji, kas juos “prichvatizavo”, kodėl reikėjo gatvę remontuoti pavasarį, žinant, kad tuoj pat bus skirti pinigai kapitaliniam remontui, ar taip reikėtų elgtis sunkmečiu, taupant valstybės lėšas? Skaityti daugiau »

Jei iki mokyklos 3 kilometrai, pavėžėjimas nepriklauso

kuprinesgKlausiate – atsakome

“Širvintų krašto” redakcija gavo nusiskundimą, kad Kabaldoje gyvenantys vaikai, važiuodami miesto autobusu į mokyklą, turi susimokėti patys. Esą teisinamasi lėšų stygiumi. “Kuo dėti mūsų vaikai? Jei yra lėšų kitiems, kodėl nėra mums?” – klausia tėvai.

Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Vaičiūnienė paaiškino, kad: “Jei mokinys gyvena toliau negu 3 kilometrai nuo mokyklos, jis pavežamas mokykliniu autobusu arba jam išduodamas mokinio pažymėjimas, kuris suteikia teisę nemokamai važiuoti visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu. Mokyklos mokinių vežiojimą organizuoja vadovaudamosi Švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi: “Mokinys į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu pavežamas visuomeniniu transportu Transporto lengvatų įstatymo nustatytą atstumą. Toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys kaimo bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1-8 klasių mokiniai privalo būti vežiojami į artimiausią atitinkamą savivaldybės ar kito steigėjo mokyklą mokykliniais autobusais ar kitu transportu.”
Skaityti daugiau »

Musninkiečiams – galimybė išgyventi

Telyčios laukia naujųjų augintojų.

Telyčios laukia naujųjų augintojų.

- Gražu, kad pirmasis “Heifer” projektas rajone startuoja Musninkuose, – trečiadienį pasidžiaugė šios seniūnijos seniūnė Birutė Jankauskienė. – Didžiuojuos žmonėmis, kurie nepabūgo vykdyti šio projekto. Jis – pirmasis, bet, tikiu, tikrai ne paskutinis, parengtas bendradarbiaujant su Baltijos labdaros fondu.

Jau dešimtmetį Baltijos labdaros fondas teikia paramą skurdžiai gyvenantiems ir socialiai remtiniems kaimo bendruomenių žmonėms, padeda aktyviems kaimo gyventojams, kurie nori kurti, tobulinti aplinką ir pačius save bei siekia žinių. Fondas skatina susitelkti kaimo bendruomenių narius bendrai veiklai. Baltijos šalyse iki praėjusių metų rugsėjo šis fondas jau padėjo beveik tūkstančiui šeimų, kurioms padovanota per 600 telyčių, 1000 avių, apie 80 ožkų, 250 bičių šeimų ir avilių, apie 100 vištų ir 120 triušių, 40 žąsų, 50 arklių, net žilvičių daigų, kuriais apsodinta 60 ha žemės. Svari parama – ir daugiau nei 25 tūkst. sodinukų, taip pat dovanota Kalifornijos sliekų.

Baltijos labdaros fondas yra vienas iš Skurdo mažinimo tinklo steigėjų Lietuvoje.

Metų pradžioje Musninkų bendruomenė, vadovaujama Jadvygos Kielienės, parengė projektą, kurį vykdant trečiadienį iš Marijampolės rajono į Musninkus buvo atvežtos 6 veislinės telyčios. Bendruomenė parinko 3 musninkiečių ir 3 vileikiškiečių šeimas, kurioms trejus metus bus patikėta auginti bendruomenei dovanotus gyvulius. Skaityti daugiau »

Kas jie? Vieni iš mūsų…

Nuotraukose - Daiva ir Darius su draugais prie ąžuolo Širvintos pakrantėje...

Nuotraukose - Daiva ir Darius su draugais prie ąžuolo Širvintos pakrantėje...

Šitų jaunų žmonių atvaizdų nerasite ant “gliansinių” žurnalų viršelių. Kas jie?

… už devynių kalnų, už devynių girių, už balų ir pelkių, už apleistų, džiunglėmis virtusių laukų, kur gal tik su helikopteriu galima nukakti, – jie randa senolį ąžuolą, padaro jam atminimo lentą, sudeda aukurėlį, medituoja, liečia kanklių stygas, ir tyli giesmė su dūmais kyla pro ąžuolo šakas…

Jų moterys vaišina pačių kepta duona, ant jos tepa pagal senovės receptą lydytą sviestą, pačių virtą pienių medų…

Paklausti apie polit-šou aktualijas, jie trukteli pečiais, jų nežino, negirdėjo. Įtariu, kad jie nežiūri kvailų telelaidų, nepurvina savęs laikraštiena. Nugirdau – kalbėjo apie Vydūną… Jie skaito Vydūną!.. Kadai už Vydūno vardo, jo veikalų populiarinimą buvo galima užsitraukti žvėrišką aršių germanizacijos aktyvistų neapykantą, terorą, ypač hitlerinės okupacijos metais. Ar nesusidomės šitais jaunais žmonėmis mūsų aršūs globalistai bei jų valdomos struktūros? Juk kelia pavojų performuojamai visuomenei… Kur tai girdėta – išdrįsti pasakyti: “Aš didžiuojuosi savo vyru” (vien už frazę, kad šeima yra svarbiausia, iš posto išlėkė ministras). O ponia Daiva pasakė tai jos Darius su draugais surado ir pagerbė senolį ąžuolą. Kiekviena tauta turi savo mentalitetą. “Žmogaus ryšys su savo gyvenamąja vieta yra paslaptingas ir akivaizdus. Laiko mašina – žmoguje,” – tai pasakė A. Bružas savo filme “Valstybės kelias”, kurį pradėjo rodyti privati, ne valstybinė BTV. Skaityti daugiau »

Mes – solidarūs, su mumis – ne

Balsas tyruose

Gal palaikysit mane neišmanėle, bet aš niekaip “neįkertu” sveikatos apsaugos reformos vingrybių. Netgi ne pačios reformos, greičiau – visos sistemos. Ir kuo daugiau giliniesi, tuo labiau nebesusivoki ir pasiklysti galutinai. Tikra tiesa – kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Sveikatos draudimo mokestis, kaip tikina ministras, yra solidarumo mokestis, privalomas kiekvienam be išimties, o kai kurių, labiausiai socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių, mokėjimo prievolę prisiima valstybė. Ir tuo pačiu stengiasi tas grupes kiek įmanoma mažinti, o mokestį pešti kuo didesnį. Turi personalinę įmonę – klok 72 litus, nesvarbu, kokias pajamas ji duoda, ar išvis duoda. Netgi jei veikla sustabdyta, nuo mokesčio tai neatleidžia. Keista, pajamų mokesčio nemoki, jei pajamų nėra, o šit sveikatos draudimas vis vien turi būti atiduotas. Žmonės skundžiasi, jog net dirbdami ir mokėdami PSD iš atlyginimo, dar turi mokėti ir už nevykdančią veiklos savąją įmonę. Tai mokestis nuo žmogaus ar nuo dokumento? Galima siūlyti: nevykdai veiklos, likviduok įmonę. O gal aš turiu planų po tam tikro laiko veiklą atnaujinti ar imtis kitos? Visi žinom, kiek biurokratinių kliūčių įregistruojant įmonę. Beje, nė kiek ne mažiau ir išregistruojant. Ir juokinga, ir pikta. Teko girdėti vienos personalinės įmonės ekssavininko pasakojimą apie tai, kiek jis vargo, kol gyvenamąsias patalpas pavertė komercinėmis – norėjo įsirengti parduotuvę. Suprantama, yra visokių reikalavimų, didesnė pusė jų visiškai nelogiški ir ginčytini, bet su sistema nepakariausi. Taigi, žmogus vargo – lakstė, derino, parašus rinko, kabinetus varstė, parduotuvėlę įsirengė. Gal porą metų paprekiavus teko užsidaryti – Širvintas okupavo didieji prekybos centrai. Norint likviduoti personalinę įmonę, patalpoms reikia grąžinti buvusį statusą. Manot, tai paprasta? Vėl aibė derinimų, reikalavimų, pažymų pažymėlių… Skaityti daugiau »

Per vieną dieną – du nužudymai? O gal dvi netikėtos mirtys?

Gali būti, kad rugsėjo 16-ąją Jauniūnų seniūnijoje užregistruotas įvykis, per kurį, įtariama, du broliai mirtinai sužalojo savo giminaitį, nebuvo vienintelė tos dienos tragedija. Tuo metu, kai policija visą dėmesį skyrė Paspėriuose užregistruoto įvykio vietos apžiūrai ir įtariamųjų apklausai, pro akis lyg ir praslydo tą pačią dieną nutikusi nelaimė Bartkuškyje: apie 16 val. į ligoninę Vilniuje buvo išvežtas galimai nuo laiptų nugriuvęs bartkuškietis Antanas Ž. Jis mirė greitosios pagalbos automobilyje.

Į redakciją kreipėsi Panevėžyje gyvenanti Antano Ž. dukra Vilma Lapinskienė. Ji piktinosi, kad policija netiria tėvo sužalojimo, taigi kyla grėsmė, jog kaltininkai gali likti nesurasti ir nenubausti.

- Man sako, kad tėvas nugriuvo nuo laiptų, tačiau girdėjau, kad buvo kitaip – jis neva buvo išstumtas pro langą, dar ir dabar ten yra kraujo dėmė, – sakė panevėžietė ir patikino esanti tikra, kad pats tėvas pro siaurą langą iškristi negalėjęs.

Anot dukros, kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o policijos niekas nekvietė. Kai penktadienį ji kreipėsi į pareigūnus, neva išgirdo pasiūlymą pačiai susirasti įvykio liudytojus ir tik tada atvažiuoti.

- Kur aš juos imsiu? – sakė Vilma Lapinskienė. – Rask kvailį, kuris prisipažintų! Aišku, kad tie, kas išstūmė pro langą ar matė, vieni kitus dangstys ir sakys kitaip. Skaityti daugiau »

Apsivertus automobiliui, nukentėjo vairuotojas

Rugsėjo 20-22 dienos

Per tris dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti 5 asmenys: G.L., gim. 1982 metais ir R.R., gim. 1971 metais, iš Ukmergės rajono policijos komisariato areštinės buvo atvežti į teismą Širvintose, o A.B., gim. 1980 metais, – procesiniams veiksmams atlikti; nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis B.R., gim. 1948 metais, bandė įsibrauti į negyvenamo pastato, esančio Širvintose, P.Cvirkos g. 15, vidų, o vilnietis V.R., gim. 1977 m., į Komisariatą buvo pristatytas po eismo įvykio. Pastarajam asmeniui surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas: rugsėjo 22-ąją, 16.16 val., 3-iajame kelio Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dukštos kilometre šis žmogus, vairuodamas automobilį, nesilaikė atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir pristabdžiusį automobilį, kurį vairavo širvintiškis A.G. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 10 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tarp jų – vieną neblaivų vairuotoją: rugsėjo 21-ąją Širvintose, Plento gatvėje, automobilį “Volkswagen Passat” neblaivus vairavo miesto gyventojas A.M., gim. 1969 metais. Skaityti daugiau »

K. Pakalnio vairuojama savivaldybė strimgalviais ritasi žemyn…

pakalnis_vairuojag.jpggŽurnalo “Veidas” jau ketvirtą kartą sudarytas savivaldybių reitingas šįkart kaip niekada iškalbingas – mat dabar jau galima daryti visos kadencijos merų ir jų vadovaujamų rajono tarybų valdymo apibendrinimus. Šiais metais gyvenimo kokybė savivaldybėse buvo vertinta dar išsamiau – pagal 21 kriterijų. Duomenys ne iš piršto laužti – surinkti iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos informacijos centro, Kultūros ministerijos, savivaldybių. Skaičiuotas gyventojų pokytis per metus, nedarbo paplitimas, medicinos paslaugų apimtys, kiek pastatyta naujų butų ir namų, išasfaltuota kelių, renovuota mokyklų, kiek veikiančių bibliotekų ir kultūros namų ir t.t.

Priminsime – 2007-ųjų reitingo lentelėje Širvintų rajonas buvo 27-tas, 2008-ųjų – 20-tas, 2009-aisiais jau nusmuko iki 43-ios vietos, o šiemet atsidūrė net 51-oje vietoje, dešimtas nuo galo. Taigi, nesunku pastebėti, kaip vairuojami liberalcentristo mero Kęstučio Pakalnio ir valdančiosios daugumos (konservatoriai-krikščionys demokratai, socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, Naujosios sąjungos atstovai ir nepriklausomais pasivadinę perbėgėliai liberalcentristai) sparčiai ritomės žemyn. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Jei tektų rinktis, kur apsigyventumėt?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 11 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.