Konkursui “Linksmiausia ŠIRVINTŲ KRAŠTO klasė”

Gyvename tik kartą – ką čia slėpti!

Ir jeigu norime gyvent gerai,

Smagiai, linksmai pašėlti,

Kad net kilnotųsi stogai.

Kas norus mums išpildys?

Kas apdovanos sėkme?

Likimas, burtai ar “žuvelė”

Gyvenimą pavers švente.

O gal stebuklų mes nelaukim

Ir sėkmę patys pasigaukim!

Bartkuškio pagrindinės mokyklos 5 klasės mokiniai ir auklėtoja Rima Šukštienė

Žmonių sveikatai pavojingu asbesto šiferiu dengti ir beveik visi daugiabučiai namai centrinėje Širvintų miesto I. Šeiniaus gatvėje.

Įsitikinta – asbestas sukelia vėžį

Asbestas ilgą laiką buvo išgaunamas kaip naudinga iškasena. Apie tai, kad jis kenksmingas žmonių sveikatai, kaip ir gyvsidabris, niekas nė nekalbėjo. Asbesto kenksmingumu įsitikinta visai neseniai: ši medžiaga į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą įrašyta 1976 metais. Visos asbesto rūšys yra I klasės kancerogenas.

Vėžinius susirgimus sukeliantis asbesto poveikis žmogaus sveikatai ilgalaikis, o liga pasireiškia po 20 – 40 metų. Specialistai skaičiuoja, jog kasmet Lietuvoje nustatoma apie pusantro tūkstančio naujų plaučių vėžio atvejų. Teigiama, kad pakankamai daug jų gali būti sukelti būtent dėl asbesto poveikio.

Pavojus sveikatai atsiranda, kai asbesto turintys gaminiai yra laužomi, ardomi ar apdorojami, o dėl to aplinkoje pasklinda labai smulkios asbesto skaidulos. Žmogui jų įkvepiant, skaidulos susminga į kvėpavimo takų audinį ir ateityje sukelia vėžinius susirgimus.

Žmonės, nežinodami, kad ardyti, plėšyti šiferio stogus labai pavojinga, kad tokį darbą dirbant būtina naudoti apsaugos priemones (specialius dulkes nepraleidžiančius kostiumus, respiratorius, dujokaukes), keisdami šiferio stogus, nesilaiko sveikatos saugos reikalavimų, o nuimtus šiferio lakštus sukrauna bet kur, o paskui bet kur išmeta ir sukelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Skaityti daugiau »

Lapkričio 25 dienos popietę Širvintų darbo biržoje vyko 2009 metų darbo rinkos situacijos, veiklos rezultatų ir prognozės 2010 metams pristatymas savivaldybės atstovams bei bendruomenių pirmininkams (seniūnams). Jau tapo įprasta, kad kiekvienas renginys, kuriame dalyvauja rajono meras Kęstutis Pakalnis, prasideda “verkšlenimu”, neva jį skriaudžia žiniasklaida. Ne išimtis ir šis kartas. Laimei, šįsyk tai truko neilgai, nes Darbo biržos direktorė Svajonė Žedavainienė perėjo prie tikrai labai svarbių ir daugeliui rūpimų klausimų – šiandieninės darbo rinkos ir kitų metų prognozių.

Pasak Svajonės Žedavainienės, darbo rinkos ekspertai šių metų krizę dažnai lygina su 1998-1999 metų krize, ir nedarbo augimo ir užimtumo galimybių prognozės sudaromos šiek tiek atsižvelgiant į tą periodą. Tačiau manoma, kad dabartinė situacija daug sunkesnė, nes prieš 1998 metus žmonės nebuvo patyrę geresnio gyvenimo, kokį nors ir trumpai, bet turėjo 2005-2007 metais. To laikotarpio finansiniai įsipareigojimai daugelį asmenų slėgs dar ne vieną dešimtmetį. Mat tarp Darbo biržos klientų yra labai daug žmonių, kurie turi daugybę finansinių įsipareigojimų.

Darbo biržos direktorė sakė, kad dar vienas didžiulis minusas yra tai, jog kaimo žmonės per tą trumpą ekonomikos kilimo periodą atsisakė pagalbinių ūkių. Tai dar labiau sunkina kaimo žmonių užimtumą, nes jeigu anksčiau galėdavo išgyventi iš natūrinio ūkio, dabar ir to neturi. Skaityti daugiau »

Padėkos raštu buvo apdovanotas kraštą garsinantis neįgalusis Algimantas Kojis.

Antradienio popietę Neįgaliųjų draugijos nariai rinkosi į Kultūros centro parodų salę paminėti Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną (gruodžio 3 dieną). Minėjimas vyko anksčiau, nes visoje šalyje paskelbta gripo epidemija, ir renginių nebus galima organizuoti. Ta pačia proga įvyko Draugijos rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas.

Į renginį buvo pakviesti rajono vadovai, seniūnai. Sunku įvardyti priežastis, bet rado laiko dalyvauti tik Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja D. Oršauskaitė bei dviejų seniūnijų (Alionių ir Čiobiškio) socialinio darbo organizatorės.

Neįgaliųjų draugiją šiuo metu sudaro 807 rajono gyventojai. Draugija teikia būtiniausias paslaugas neįgaliesiems, aprūpina kompensacine technika, konsultuoja teisiniais ir kitais klausimais, rengia ekskursijas, sporto žaidynes, koncertus, susitikimus su kitų rajonų neįgaliaisiais. Į Neįgaliųjų draugijos Dienos centrą ateina žmonės treniruotis po sunkių ligų, čia galima išskalbti drabužius, išsimaudyti. Tomis (mokamomis) paslaugomis naudojasi ne tik neįgalūs žmonės, bet ir socialiai remtini gyventojai, neturintys tam sąlygų namuose. Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Kol šalies elitas ilsėjosi po triukšmingų Helovino vakarėlių prašmatniuose klubuose, mes, eiliniai, skubėjom į kapines – jau švariai išgrėbstytas, chrizantemomis lyg pusnimis baltuojančias. Na ir kas, kad komunalininkai šiemet neatvežė nei žemių, nei smėlio (neprisimenu, kada dar taip buvo), apsiėjom ir be jų malonės. Atrodytų, viskas tvarkoj: aplankėm, prisiminėm, žvakeles uždegėm. Bet pagerbdami mirusius ar neužmirštam gyvųjų? Nustebot? Be reikalo.

Štai iškalbinga situacija: prie buvusio kaimyno kapo susitinku jo našlę. Moteris guodžiasi: va, sūnaus būta – puokštė padėta, žvakutė dega. Kapus aplankė, o pas mane neužėjo, matyt, laiko pritrūko. Nežinojau nė ką besakyti: vienintelis sūnus, gyvenantis kitame mieste, rado minutę kapui aplankyti, bet neužsuko pas mamą. Ne, sūnus ne girtuoklis netikėlis, tai normalus vyras, tvarkingas šeimos tėvas. Vadinasi, į kapines atėjo, nes visi tą dieną eina, o kad mama laukia ir ilgisi, nesvarbu. Ar taip turi būti? Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Į seniūniją su reikalais užsukęs vietos ūkininkas Vincokas atšlijo, kai iš už koridoriaus kampo staiga su popieriaus lapu rankose išniro seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Budulis.

- Ne kitaip, kaip neši kudašių nuo gripo, – pasilabino Vincokas.

- Nejuokauk, – pasilabino ir Budulis. – Nors situacija seniūnijoje, tiesą pasakius, ne ką geresnė už gripo epidemiją. Ryt poryt tarnautojai supras, kad biudžetas iššvaistytas, o atlyginimams nelikę nė lito, tada ir prasidės.

Vincokas suraukė nosį:

- Tai juk tarėtės paskelbti gripo epidemiją ir uždaryti seniūniją. Kadangi nereikės eiti į darbą, nemokėkit valdininkams alyginimų, viskas ir susitvarkys. O pinigų, jei nepamirš išsirašyti biuletenių, lai reikalauja iš SODROS.

Budulis nušvito:

- Gerai čia sakai dėl tų pinigų, reikės idėją perduoti seniūnui. O kol kas – iki, skubu.

Vincokas čiupo patarėją už rankovės. Skaityti daugiau »

Lapkričio 23-25 dienos

Per tris pirmąsias šios savaitės dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo vienas asmuo – širvintiškis A. G., lapkričio 24-ąją neblaivus šlitinėjęs Kalnalaukio gatvėje esančio bendrabučio koridoriuje.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 4 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, tarp jų vieną neblaivų vairuotoją – širvintiškį P. K., kuris lapkričio 25-ąją Žolyno gatvėje neblaivus vairavo automobilį “Audi 80″.

Pirmadienį policija buvo informuota, kad Širvintų seniūnijoje, šalikelėje, buvo rastas P. A. kūnas.

Mūsų žiniomis, 47 metų rajono gyventojas nubrozdinta kakta rastas ryte ties Motiejūnų I kaimu. Policija aiškinosi mirties priežastį. Gal žmogų partrenkė paskui iš įvykio vietos nuvažiavęs automobilis?

Tą pačią dieną Komisariate užregistruotas tarnybinis pranešimas dėl vagystės iš sodybos Gelvonų seniūnijoje. Skaityti daugiau »

Į susitikimą atėjo palyginti daug žmonių.

Dienos tema

Praėjusį ketvirtadienį Kultūros centro parodų salėje vyko rajono vadovų, Savivaldybės administracijos specialistų, UAB KRS, vykdančios Širvintų miesto ir Kabaldos kaimo vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtros ir rekonstrukcijos darbus, vadovų, UAB “Nacionalinių projektų rengimas” specialistų, projektuotojų, kitų komunalines paslaugas teikiančių įmonių vadovų (UAB “Ecoservice”, UAB “Komunalinis ūkis”, UAB “Širvintų vandenys”) susitikimas su gyventojais, gyvenančiais nuo P. Cvirkos iki Musninkų gatvės ir Kabaldoje.

Reikalas tas, kad įgyvendinant vadinamąją Neries baseino investicinę programą, po beveik ketverių metų delsimo šių metų vasarą pagaliau buvo pasirašytos sutartys su rangovais dėl “Širvintų miesto ir Kabaldos kaimo vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtros bei rekonstrukcijos” (vertė 6 milijonai 800 tūkstančių litų), “Dėl Širvintų miesto ir Kabaldos kaimo gręžinių rekonstrukcijos ir vandens ruošimo įrenginių statybos” (vertė 3 milijonai 121 tūkstantis litų), “Dėl Širvintų miesto nuotėkų valyklos rekonstrukcijos” (vertė 3 milijonai 369 tūkstančiai litų). Visi darbai turi būti baigti iki 2010-ųjų metų pabaigos. Daugiausia problemų kelia UAB KRS vykdomi darbai. Pasirodo, kad Vilniaus apskrities projektų valdymo agentūra 2005-2006 metais darė studiją, projektavo darbus. Buvo patvirtintos ir lėšos, ir būsimų trasų ilgiai. Vėliau apsižiūrėta, kad visa tai labiau apsimoka perduoti Savivaldybei, buvo įdarbintas projekto koordinatorius. Naujai pradėjęs dirbti žmogus (P. Opanovičius) tvarkė dokumentus, rengė konkursus, rūpinosi lėšomis, net nepamanė, kad projektas parengtas atmestinai, kad jame yra daugybė klaidų. Skaityti daugiau »

Rugsėjo 29 d. posėdyje svarstant klausimą dėl buto su priklausiniais ir žemės sklypu pirkimo rajono tarybos nariams buvo paaiškinta, kad Vilniaus g. 139-ajame name yra šeši socialiniai butai ir tik vienas – privatus. Jo savininkė Aldona Šeipūnienė esą sutinka jį parduoti Savivaldybei už 50 tūkstančių litų. Nors butas yra be patogumų, sename mediniame name, bet atseit jame galima būtų apgyvendinti Ligoninės pastate gyvenančią trijų asmenų šeimą.

Tarybos narys V. Jasiukevičius pastebėjo, kad A. Šeipūnienė šį butą nori parduoti jau seniai, bet jis yra nepaklausus, niekas jo neperka. Prašoma kaina yra per didelė, už tokią šiuo metu Širvintose galima įsigyti daug padoresnį butą, kuris būtų ilgaamžis. Jis mano, kad rajono vadovas K. Pakalnis taip elgiasi tik todėl, kad A. Šeipūnienė esą yra jo vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos narė, taigi saviškė, kuriai norima padėti. Pasak tarybos nario, reikėtų skelbti konkursą ir pasirinkti be jokių protekcijų geriausią variantą. Kažkodėl taip nesielgiama.  N. Dorofejevas sakė, kad daryti išimties vienai šeimai negalima. Skaityti daugiau »

Žurnalui “Veidas” rugsėjo mėnesį sudarius Lietuvos savivaldybių 2009 metų reitingą, kuriame šalies regionai įvertinti pagal šešiolika kriterijų, paaiškėjo, kad Širvintos užima net 43 vietą. Įdomu, ar mūsų Savivaldybė sugebėtų išlaikyti ir taip žemą savo reitingą, jeigu vertinimo skalėje būtų įrašytos ir esamos jos skolos?

Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja V. Ramaškevičienė teigė, kad kreditorinis įsiskolinimas iš Savivaldybės biudžeto lėšų iki šių metų lapkričio 1 dienos bankams, įmonėms ir bendrovėms, taip pat Finansų ministerijai iš viso buvo 6 mln. 283,9 tūkst. litų. Iš jų ilgalaikės paskolos bankams – 3 mln. 857 tūkst. litų, t.y. paskolos, paimtos nuo 2002 iki 2009 metų įvairiems investiciniams projektams vykdyti, ir šių paskolų atidavimo terminas yra iki 2016 metų. Savivaldybės kreditorinis įsiskolinimas lizingo bendrovėms yra 226 tūkst. litų. Atidavimo terminas – 3 metų laikotarpis. Be to, šiais metais paimta 640 tūkst. litų trumpalaikė paskola iš Finansų ministerijos laikinam pajamų trūkumui dengti, ir Savivaldybė turi ją grąžinti iki šių metų gruodžio 31 dienos. Įmonėms ir bendrovėms Savivaldybės kreditorinis įsiskolinimas iš biudžeto lėšų yra 1 mln. 56,9 tūkst. litų. Skaityti daugiau »