Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi keli rajono gyventojai, besinaudojantys centralizuotu vandentiekiu, tačiau neturintys skaitiklių. Jie pasakojo, kad iš UAB “Širvintų vandenys” gavo skolos lapukus, o skolos, neva, susidarė todėl, kad įmonė priskaičiavo ir gyvulius, kuriuos žmonės pardavė ir už juos nebemokėjo. Rajono gyventojai nesupranta, kodėl turi mokėti už gyvūnus, kurių nebeturi.

Kaip už vandenį moka turintieji skaitiklius, viskas aišku: jie suskaičiuoja, kiek vandens suvartojo, prideda abonentinį mokestį ir sumoka gautą sumą. Tačiau neturintiems skaitiklių asmenims mokestis už sunaudotą vandenį skaičiuojamas kitaip. Remiantis 1995 metų rajono tarybos nutarimu (ar ne laikas būtų tarybos nariams peržiūrėti tas 14 metų senumo normas?), vieno žmogaus “norma”, kai name yra vonia – 4, kai name nėra įrengtos vonios, – 2 kubiniai metrai vandens per mėnesį. Taigi šeimai išeina visai nemaža suma. Neretai per mėnesį 4 kubinių metrų vandens nesunaudoja šeimos, ką jau kalbėti apie tai, kad toks kiekis numatytas vienam žmogui. Tikriausiai taip mėginta išvengti sukčiavimų – neva, kai nėra skaitiklio, tai žmogus gali naudoti vandenį netaupydamas. Tačiau tai dar ne viskas. Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka žmonės, neturintys skaitiklių, privalo mokėti ir už laikomus gyvulius (už vieną arklį 1,4, karvę – 1,8, galvijų prieauglį – 0,5, kiaulę – 0,3, bulių – 1,4, avį, ožką – 0,2, kalakutą – 0,03, vištą – 0,02 kubinio metro per mėnesį, o laistomo ploto kvadratiniam metrui skiriami 6 litrai vandens). Tikriausiai nereikia sakyti, kiek per mėnesį už vandenį turi sumokėti kaime gyvenantis ir skaitiklio (žinoma, ir kūdros) neturintis žmogus?.. Skaityti daugiau »

Kaip teigia įvairūs šaltiniai, vasaros saulėgrįža (Rasos) švenčiama nuo labai senų laikų. Štai profesorė Pranė Dundulienė tikina, kad šios šventės susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais, o rašytiniuose šaltiniuose apie jas pirmąkart užsimenama 1372 metais. Senieji lietuvių papročiai išsilaikė iki XIX a, tačiau ir šiandien Rasos yra laikoma viena svarbiausių švenčių vasarą. Juo labiau, kad tai puiki proga pasveikinti Jonus ir Janinas, nors kasmet vis mažiau kūdikių suteikiamas šis senas vardas, hebrajų (senovės žydų) kalba reiškiantis “Jahvės (Dievo) išklausytas, palaimintas”.

Žmonės jau įprato prie Rasų pavadinimo, tačiau ši šventė anksčiau vadinta kitaip – dažniausia Kupolėmis. Anot šaltinio “Wikipedia”, “Pilypo Ruigio ir Gotlibo Milkaus XVIII-XIX a. pradžios žodynuose vasaros saulėgrąža vadinama Saulėmis. Kupolių pavadinimas siejamas su vienu iš seniausių apeiginių šventės elementų, taip pat su augmenijos klestėjimu, vešėjimu. Krešės – prūsiškas pavadinimas, susijęs su augmenijos vešėjimu.” Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytojas

Į redakciją paskambinusi Širvintų miesto P. Cvirkos gatvės gyventoja skundėsi, kad netvarkoma buvusi “Lelijos” statybvietė kelia pavojų aplinkiniams. Anot skaitytojos, tarp pamatų blokų laiką leidžia iš mokyklos išėję jaunuoliai, žaidžia nepilnamečiai. Jie nesusimąsto, kad gali susižeisti. Štai neseniai nuo blokų nukrito ir apsidaužė jos nepilnametis sūnus. Moteris sakė, kad tik atsitiktinai išvengta rimtų sužalojimų. Ji piktinosi šios teritorijos netvarkančiais savininkais:

- Miesto gyventojai ilgus metus “neatsigrožėjo” pono Olšausko “dvaru” ir “kilmingais” jo gyventojais, – apie pernai nugriautą seną sandėlį sakė moteris. – Nors nelengvai, bet pavyko palenkti įtakingą verslininką – pagaliau šios miesto “puošmenos” neliko. Bet ar rajono valdžiai pakaks jėgų pasiekti, kad pagaliau būtų sutvarkyta ir ši miesto centrą “puošianti” Pakso malūnsparnio nusileidimo aikštelė? Nors tos aikštelės “prižiūrėtojas” “paksininkas” Alfredas Astikas ir neteko posto, bet jame atsidūręs Valdas Radionovas, kiek žinau, irgi nėra suinteresuotas tvarkytis. Kalbama, kad jis yra naujasis viso šito “laužyno” savininkas. Skaityti daugiau »

Prie Širvintų verslo ir turizmo informacijos centro veikiantis verslininkų klubas surengė dar vieną įdomią kelionę. Šįkart beveik dvi dešimtys rajono verslininkų aplankė kolegas Plungės, Rietavo ir Skuodo rajonuose. Verslininkai į Žemaitiją vyko savo lėšomis.

- Tokios kelionės yra labai naudingos ir mėgstamos mūsų rajono verslininkų, – sakė Širvintų verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Stanislava Norušienė. – Širvintiškiai ne tik pamato, kaip sekasi verslininkams kituose regionuose, bet ir užmezga naudingų ryšių.

Pasak direktorės, kartais tokių kelionių metu gaunama labai naudingų pasiūlymų, ypač dabar, kai krizės metu verslininkai brangina kiekvieną, kad ir pačią menkiausią galimybę. Štai ir kelionės į Žemaitiją metu verslininkai apsilankė vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje, kuri daugiausia siuva antklodes, pagalves viešbučiams. Kaimo turizmu užsiimantys verslininkai susidomėjo žemaičių produkcija ir net įsigijo jos pavyzdžių. Sakė, jei gaminių kokybė tenkins, pirks daugiau. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Pamatęs, kad Joninių šventės žioplinėtojai įniko į šašlykus, ūkininkas Vincokas liūdnai atsiduso, nurijo tąsią seilę, į kišenę įsidėjo skambalėlį, aplink kotą susuko trispalvę ir gurgiančiu pilvu patraukė namų link. Tačiau nespėjo nueiti nė keliolikos žingsnių, kai išgirdo kviečiant.

- Vincokai, eiks čia, – nuo piliakalnio jam ranka mojo administratoriaus pavaduotojas Purvinskas. – Vardadienį švenčiu, taigi visus vaišinu. Nepasididžiuok.

Ūkininkas nepasididžiavo. Į šlaitą atrėmė trispalvę ir susiraitė greta puotautojų. Purvinskas ištiesė garuoajntį iešmą, į kitą ranką įspraudė puspilnę stiklinaitę.

- Išgerk su valdžios žmogumi, – paragino. – Gal dar ir balsavai už mane?

Vincokas linktelėjo, šauniai susipylė šimtgramį, pauostė iešmą ir suleido dantis į sultingą mėsą. Purvinskas pripylė dar vieną.

- Ant kitos kojos, – paragino. – Kad nešlubuotum nešdamas aukštai iškeltą trispalvę ir nedarytum Lietuvai gėdos. Skaityti daugiau »

Birželio 22-24 dienos

Per tris dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo vos vienas asmuo – širvintiškis G. Š., birželio 22-ąją neblaivus triukšmavęs kavinėje “Lelija”, paskui – pasipriešinęs policijos pareigūnams.

Nors rajoną sudrebino Joninės, ši šventė netapo didele našta. Tiesa, birželio 24-ąją Kernavėje vykusios Rasų šventės metu už neblaivaus pasirodymą viešojoje vietoje į Policijos komisariatą buvo pristatyti keturi asmenys, jiems surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai.

Viešosios policijos pareigūnai išaiškino 15 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tarp jų – net tris neblaivius vairuotojus. Tačiau tik Ukmergės rajono gyventojas J. S. įkliuvo “tradiciniu būdu” – jį, neblaivų ir neturintį teisių, bet vairuojantį automobilį “Volkswagen Golf”, birželio 25 dieną, 1.35 val., pareigūnai sustabdė Širvintų mieste, Plento gatvėje. Skaityti daugiau »

Neveiklumo adresais

Birželio 18 dieną Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu jau šeštus metus iš eilės organizavo Lietuvos savivaldybių Narkotikų kontrolės komisijų ir savivaldybių Prevencinio darbo koordinavimo grupių narių mokymus narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais. Savo žinias atnaujino Vilniaus bei aplinkinių rajonų Savivaldybių atstovai.

Iš viso šiuose mokymuose dalyvavo 162 įvairių mūsų šalies rajonų specialistai, dirbantys narkotikų kontrolės, narkomanijos ir nusikalstamumo prevencijos bei vaiko teisių apsaugos srityse.

“Anksčiau savivaldybių darbuotojų mokymai regionuose vykdavo dvi dienas, šįmet, esant sunkmečiui, jie buvo trumpesni – vienos dienos, tačiau organizatoriai stengėsi, kad kursų kokybė dėl to nenukentėtų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas specialistų darbui su vaikais ir jaunimu. Juk labai svarbu, kad ši pažeidžiamiausia mūsų visuomenės dalis nuo mažų dienų išmoktų atskirti pelus nuo grūdų, nesusiviliotų netikrais dalykais: alkoholiu, narkotikais, taip pat rinkoje atsirandančiomis naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis”, – “Širvintų kraštui” sakė Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas Povilas Radzevičius. Skaityti daugiau »

Skaitytojų nuomonė

Ir internete, ir rajono laikraščiuose pranešta, kad birželio 12-14 dienomis rajono meras Kęstutis Pakalnis buvo išvykęs oficialaus vizito į Lenkijos Respublikos Chelmo miestą.

Domiuosi rajono įvykiais, nuolat seku rajono tarybos priimtus sprendimus, bet nei kuriame nors rajono laikraščių, nei Savivaldybės interneto tinklalapyje nebuvo parašyta, kad buvo priimtas rajono tarybos sprendimas komandiruoti merą į Lenkiją. Niekada niekur neskaičiau, kad rajono Savivaldybė būtų pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos Respublikos Chelmo miestu. Žinau, kad su šios Lenkijos savivaldybės vadovais draugauja Barskūnų pagrindinės mokyklos darbuotojai, bet ne rajono Savivaldybė. Taigi, jokio oficialumo nebuvo.
Skaityti daugiau »

Dienos tema

Žemės ūkio naudmenos ir pasėliai deklaruojami ne pirmus ir ne antrus metus. Žemės naudotojai prie šios procedūros priprato, supranta, kad neatėjus pavasarį į Savivaldybę ir nesusitvarkius, negaus ne tik tiesioginių išmokų už javus, daržoves ar ganyklas, bet ir išmokų už pieno kvotas, laikomus gyvulius, daug ką.

Balandžio viduryje, kai deklaravimo laikotarpis buvo tik prasidėjęs, specialistai seniūnijose laukdavo ūkininkų nuo ryto iki darbo pabaigos, nesiimdavo kokio nors kito darbo – gal kas nors ateis? Deja, dažnai nutikdavo taip, kad niekas taip ir nepraverdavo kabineto durų. Didžiausioje rajone Širvintų seniūnijoje taip “dirbo” net trys specialistai. Ne kartą apie tokią situaciją rašė ir “Širvintų kraštas”. Nepadėjo. Deklaruotojų spūstys ir šiemet prasidėjo tik birželio 8 dieną, likus savaitei iki pagrindinio deklaravimo termino pabaigos. Galima suprasti pačius stambiausius ūkininkus, kurie valdo per 200 laukų laukelių. Kol suplanavo, kol pasėjo, kol nusprendė, kur ganys gyvulius, kur bus pūdymai… Tokie, atėję į seniūniją deklaruoti, sugaišdavo visą pusdienį. Ir nieko čia nepakeisi, darbas rimtas, atsakingas, kruopštus. O už durų stovėdami pyko trihektarininkai, pensininkai. “Kodėl taip ilgai trukdo, kodėl mūsų nepriima, kodėl nėra tvarkos, nes jau valandą ar dvi laukiame”, – laidė replikas. O ar ne patys kalti? Juk dažnas, pasirodo, atėjęs deklaruoti vos ne birželio vidury, turi tik daugiamečių žolių pasėlių, ir nieko daugiau. Kas jam trukdė ateiti balandį ar gegužę? Nebūtų reikėję laukti nė minutės. Paskutinę minutę atėjo ir, sakysime, braškių laukų deklaruotojai. Ar jie balandį ar gegužę nežinojo, kur auga tos uogos? Priešingai, tada nebuvo prasidėjęs pavasario darbymetis, sugaišti valandą kitą dokumentams susitvarkyti buvo daug patogiau nei dabar.  Skaityti daugiau »

Šeštadienio vidurdienis džiugino miestiečių ir svečių širdis: gaivus oras, lengvas vėjelis ir pro debesėlius mirkčiojanti saulė laisvalaikį hipodrome padarė ypač malonų. Gaila tik, kad tądien mūsų mieste vykusios žirgų lenktynės sudomino vos kelias dešimtis žiūrovų. Matyt, šios sporto šakos atgaivinimui ir propagavimui nepakaks vien entuziastų pastangų. Juo labiau, kad Širvintos yra viena iš dviejų vietų, kur liepos viduryje planuojama rengti Baltijos šalių taurės varžybas. Mūsų miesto konkurentas – Utena. Deja, labai rimtas ir, matyt, sėkmingesnis.

“Širvintų krašto” pakalbinti žirginio sporto gerbėjai sakė, kad pakaktų miesto centre, prie stoties, pakabinti didelį transparantą, kaip būdavo anksčiau, ir daug žiūrovų sužinotų apie varžybas. Labai padėtų, jei prieš varžybas į hipodromą ir po varžybų atgal per miestą važiuotų autobusas, kuris už simbolinį mokestį ar nemokamai vežtų visus norinčius žiūrovus. Nors šiandien žmonės ratuoti, vyresniojo amžiaus žiūrovams patekti į nuošalų Širvintų hipodromą sunkoka. Savivaldybės biudžetui tai kainuotų nedaug, o žirgininkams būtų didelis paskatinimas. Skaityti daugiau »