gegužės, 2009 archyvas

Rinkimai nuo veiklos atitraukė net nusikaltėlius

Gegužės 14-17 d.

Per šias dienas Policijos komisariate išblaivėjo trys asmenys, iš kurių du – vilnietis N. M. ir mūsų rajono gyventojas A. J. neblaivūs gulėjo Širvintų mieste, Vilniaus gatvės 25-ojo namo laiptinėje. Socialinių paslaugų centre tą pačią rinkimų dieną neblaivus triukšmavo širvintiškis A. S.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 11 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų ir vieną neblaivų vairuotoją – širvintiškį E. K., kuris gegužės 18-ąją neblaivus vairavo automobilį „Mitsubisgi Galant“.

Kitų įvykių neužregistruota. Matyt, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai nuo „darbelių“ atitraukė net nusikaltėlius.

„Širvintų krašto“ informacija Skaityti daugiau »

Kam naudinga nevykdyti rajono tarybos sprendimų?

Neveiklumo adresais

Į „Širvintų krašto“ redakciją užėjo Mindaugo gatvės 6-ojo namo gyventojas. Pasakojo, kad komunalininkai šienavo veją prie jų daugiabučių. Tarp 6-ojo ir 8-ojo namų yra kelių arų žemės lopinėlis. Už jo (toliau nuo gatvės) kai kas susikasė lysves, užsiaugina vieną kitą daržovę. Priekyje – vaikų žaidimo aikštelė (nors vaikų, sako, aplink lyg ir nėra). Taip ir riogso nedažytos kopėčios, tarp kanalizacijos, vandentiekio šulinių išdrabstyta smėlio krūva. Dabar ši aikštelė geltona nuo pienių. Darbininkas nušienavo plotelius prie pat gatvės ir nuėjo. Daugiabučio gyventojai paprašė, kad nušienautų ir šį apleistą plotelį. Darbininkas pareiškė, kad to padaryti negalįs, nes jam įsakyta ten nešienauti (pernai gyventojai, sako, prisiprašydavo pjovėją tai padaryti už alaus „bambalį“). Šiemet žmonės nusprendė „bambalių“ nebeduoti ir patys nešienauti.

– Kodėl turime deginti savo benziną ar pinigus mokėti, juk žemė – ne mūsų. Tegul šienaujasi. Gal greičiau leis tokius sklypelius privatizuoti. Žinotume, kad dirbame sau, – sakė artimiausio namo gyventojas.
Skaityti daugiau »

Valdžia „šluoja“ mokyklas ir klases?

Mūsų gyvenimo grimasos

Kam Širvintų rajonui reikalingas meras? Tam, kad spręstų gyventojų problemas? O gal reprezentuotų rajoną? Rūpintųsi savo draugų ir pažįstamų interesais? Užtikrintų, kad tam tikros įmonės laimėtų reikiamus konkursus ir už tai gautų „otkatus“? O gal – kad žlugdytų kultūrą ir uždarinėtų mokyklas?

Daugelis turbūt prisimena, kad po metų valdžioje rajono meras užsimojo likviduoti Liukonių, Viesų, Kielių, Lapelių, Šiaulių ir Juodiškių pradinio ugdymo skyrius. Tuomet keletui tarybos narių šis sumanymas buvo nepriimtinas ir jie mėgino perkalbėti likusius balsuoti prieš sprendimo priėmimą, sakydami, kad kaimai be mokyklų neturi jokios ateities, nes juose nenorės kurtis jaunos šeimos. Likviduoti pradines mokyklas yra lengviausia, nes nebus mokyklų – nebus problemų. Tačiau ar tai teisingiausias kelias? Deja, taip manančių tarybos narių nepakako, ir buvo nutarta minėtus pradinius ugdymo skyrius uždaryti.
Skaityti daugiau »

Čiobiškiečiai nutarė: vienas – už visus, visi – už vieną

Trečiadienį Čiobiškyje vietos bendruomenės pirmininkė Regina Ambrazienė, seniūnas Virginijus Niekis ir Širvintų rajono policijos komisariato viršininkas Almantas Lukša pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį, kuria mūsų rajone buvo įkurta pirmoji saugios kaimynystės grupė.

Anot vieno iš iniciatorių – Čiobiškio seniūno Virginijaus Niekio, žmonės puikiai supranta, kad policija, kaip ir visa valstybė, išgyvena ne lengviausius laikus, taigi reikia jai padėti. Tokių pavyzdžių mūsų šalyje yra, ypač veiklių saugios kaimynystės grupių yra Mažeikių, Zarasų, Skuodo rajonuose. Bet seniai žinoma ir apie čiobiškiečių veiklumą bei aktyvumą.

– Savo gyvenamojoje teritorijoje žmonės turi būti saugūs, – akcentavo Almantas Lukša. – Esmė – ne ši sutartis, o tai, kad grupė tikrai būtų veikli. Saugios kaimynystės grupės labai prisideda prie bendruomeniškumo jausmo ugdymo. Užsienio patirtis įrodė, kad tose vietovėse, kur žmonės veikia išvien, nusikalstamumas labai sumažėja. Skaityti daugiau »

Ar dirbsime pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas?

Trečiadienį Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje vyko seminaras mokytojams apie ilgalaikį ir trumpalaikį ugdymo turinio planavimą pagal atnaujintas programas. Lektorė – buvusi Utenos „Vyturio“ pagrindinės mokyklos direktorė, o dabar Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė. Seminaro pradžioje mokytojai nagrinėjo šių metų „Dialoge“ (Nr. 19) atspausdintą vienos iš atnaujintų programų kūrėjų dr. Elenos Motiejūnienės interviu. Kadangi sugebėjimas bendradarbiauti tampa vienu svarbiausių dabartinės visuomenės reikalavimų, tai lektorė savo darbe bagaslaviškiečiams pritaikė vieną iš darbo bendradarbiaujančiose grupėse metodų – durstinį: buvo sudarytos bendradarbiaujančios grupės ir joms paskirstyta medžiaga. Sudarytos ekspertų grupės aiškinosi ir rengėsi dėstyti medžiagą, o paskui grįžo į bendradarbiaujančias grupes mokyti. Pabaigoje vyko individualus ir grupės atsiskaitymas.

Kam reikėjo atnaujinti ir šiaip jau nelabai seniai paruoštas bendrąsias ugdymo programas? Pasak dr. Elenos Motiejūnienės, iš esmės su šių programų atėjimu visoje pasaulio pedagogikoje vyksta perėjimas nuo tradicinio, įprastinio mokymo prie šiuolaikinio. Anksčiau kalbėdavome apie mokytojo indėlį, apie tai, ko mokytojas mokys, ką jis pasakos per pamokas, o dabar – kaip mokytojas įtrauks mokinius. Mokytojo uždavinys dabar – pasiekti, kad mokiniai žinias, kurias gauna per pamoką, mokėtų pritaikyti, kad jie patys darytų išvadas, kurtų, pasirinktų problemos sprendimo būdus. Tradicinės pedagogikos dėmesio centre – mokytojo indėlis, šiuolaikinės – vaikas ir jo mokymosi rezultatas.  Skaityti daugiau »

Nušvilpė vartelius, tvorą paliko

Gegužės 11-13 dienos

Per tris dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo 4 asmenys: 1 jų neblaivus triukšmavo namuose, du – neblaivūs šlitinėjo, o gegužės 12-ąją „viešėjęs“ 1988 metais gimęs širvintiškis J. G., įtariama, padarė nusikaltimą.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 7 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus.

Gegužės 11-ąją gavusi A. J. skundą, kad naktį apie 3.30 val. buvo pastebėta, jog iš namų dingo rankinė su pinigais, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Dėl vagysčių gauti du skundai. Gegužės 12-ąją Komisariate užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad prie automagistralės Vilnius-Panevėžys įrengtoje tvoroje pavogti varteliai. Skaityti daugiau »

Atgrubnagiai

Neveiklumo adresais

Savivaldybės vadovai džiūgauja: pirmosiomis gegužės dienomis pagaliau buvo pasirašytas rekonstruoto tilto per Beržės upelį priėmimo aktas. Nors „Širvintų kraštas“ seniai atskleidė purvinus šios rekonstrukcijos užkulisius, galvas sau į smėlį susikišę Savivaldybės stručiai iš savo tribūnos užsispyrę tikina: „Rangovas laiku atliko visus projektinėje dokumentacijoje numatytus darbus“.

Savo argumentams sustiprinti nepamirštama priminti, kad dabar rekonstruotą tiltą supa išlyginti krantai. Geri dėdės su statybininkų kombinezonais ne tik kosmetiškai užtepliojo įtrūkusį tilto pralaidos pamatą, bet ir atvežę paskleidė durpių, pabarstė kažkokios žolytės, tikėkimės, – ne kanapių, sėklų.

Tik kas iš tų atliktų tvarkymo darbų, jei abipus tilto taip ir liko riogsoti aptrupėjusios gelžbetoninės konstrukcijos, čia atvežtos tilto rekonstrukcijos darbams. Pasirodo, dėl darbų priėmimo akto žemes išlygino, žolytę pasėjo, o blokus išvežti ir pamiršo. Negi dėl to, kad toks „mažmožis“ nebuvo numatytas projektinėje dokumentacijoje? Dabar, perskaitę šį priminimą, galimas dalykas, tuos blokus išsiveš, tik ar bus geriau? Atriedėjusi sunkiasvorė technika ir kranas išmauros išlygintą juodžemį, pasėtą žolytę, ir visas aplinkos sutvarkymo darbas nueis patiltės karosiukams po uodega. Skaityti daugiau »

Rajono meras tebepeni vizijomis. O kokia jo misija?

Mero Kęstučio Pakalnio susitikimas su krašto verslininkais buvo planuotas kovo pradžioje. Tąsyk pasimatyti su rajono vadovu panoro daug verslininkų. Žmonės laukė gal penkiolika minučių, bet meras nesirodė. Pagaliau vadas teikėsi pranešti, kad yra labai užsiėmęs ir į susitikimą negali atvykti. Verslininkai išsiskirstė. Tiesa, pykdami, bambėdami – jie juk taip pat neturi laisvo laiko, galėjo meras bent prieš valandą, pusvalandį paskambinti, būtų bent nereikėję pono be reikalo laukti.

Bet tiek to: buvo, kaip buvo. Papriekaištavo žmonės, tuo ir baigėsi. Kitas susitikimas buvo numatytas balandžio trisdešimtąją. Palyginti su anuo kartu, pasimatyti su meru atėjo gal tik šeši ar septyni verslo atstovai.

Vienas verslininkų „Širvintų kraštui“ sakė, kad tai buvo tik nereikalingas laiko gaišinimas, nes esą meras nieko konkretaus nepasakė, tik visą laiką guodėsi dėl sunkmečio problemų ir savo reikalų. Apie verslininkus, jų reikalus, galimus problemų sprendimo būdus nebuvo pasakyta nė žodžio.

Kitas verslininkas buvo atlaidesnis. Jis sakė susitikime sužinojęs, jog Savivaldybė visiškai nebeturi pinigų, o be lėšų meras nieko negali padaryti, jis yra paprasčiausiai bejėgis.  Skaityti daugiau »

Kodėl širvintiškiai privalo mokėti už amerikiečius?

Po to, kai rašėme

Dar nespėjus prekyboje pasirodyti šeštadienio „Širvintų krašto“ numeriui, kuriame buvo išspausdintas straipsnis „Kas apgins rajono žmones nuo A. Murnikovo storžieviškumo?“, į redakciją su panašia problema užsuko Širvintų miesto gyventojas Titas Bastys.

Vyras pasakojo, kad sutartis su UAB „Ecoservice“ dėl atliekų išvežimo buvo sudaryta dviem žmonėm. Sausio mėnesį, kaip ir priklauso, sąskaitoje suma parašyta dviems asmenim, o štai už vasarį ir kovą – jau trims. Taigi T. Bastys, kaip ir daugelis kitų širvintiškių, išsiruošė į operatoriaus padalinį Širvintose ieškoti teisybės. Tik ar ją įmanoma ten rasti, jau kitas klausimas? O ir apie A. Murnikovo storžieviškumą kalbant su širvintiškiu, matyt, jau nebėra prasmės kalbėti, nes nieko naujo, išskyrus tai, ką jau girdėjome iš kitų žmonių, nepasakysime.

T. Basčiui buvo pasakyta, kad bute įregistruoti trys žmonės, todėl ir sąskaita siunčiama už tris. Vyras mėgino paaiškinti, kad bute gyvena tik jis su žmona, o jųdviejų dukra prieš septynerius metus išvyko į Ameriką ir per tą laiką nė karto nebuvo grįžusi namo. Tačiau A. Murnikovas liepė pensininkui atnešti pažymą, jog dukra gyvena Amerikoje. Tik kodėl UAB „Ecoservice“ darbuotojai visus rajono žmones laiko apgavikais ir nepasitiki kaimynų liudijimais? Juk ne kas kitas, o kaimynai geriausiai žino, kiek iš tikrųjų žmonių gyvena šalia esančiame bute. Pagaliau yra vadinamieji daugiabučių namų komendantai, kurie galėtų sudaryti sąrašus ir savo parašu patvirtinti, kiek žmonių ir kuriame bute gyvena. Skaityti daugiau »

Permainos švietimo sistemoje

Praėjusiame „Širvintų krašto“ numeryje buvo išspausdintas straipsnis „Ties laipteliu į didelius darbus“. Jame rašoma, kad prieš brandos egzaminus dvyliktokai susiduria su dideliais išgyvenimais, kuriuos lemia tai, jog pati švietimo sistema visų pirma orientuota į egzaminus (rezultatus), o ne į mokymą mokytis. Nors teoriškai mokslas ir yra nukreiptas į mokinių kompetencijų ugdymą, bet praktiškai tai beveik neveikia. Taigi siekiant paskatinti mokinius tapti aktyviais ugdymo proceso dalyviais, o ne būti pasyviais stebėtojais, ir vėl pakoreguotos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos.

Darbo grupė, susidedanti iš Švietimo plėtotės centro specialistų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokytojų, mokslininkų, peržiūrėjo bei atnaujino Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius patvirtino 2008-ųjų rugpjūtį. Iki programas patvirtinant metus vyko diskusijos, projektas taisytas, atsižvelgus į mokytojų pastabas.

Nuo rugsėjo 1 dienos 1, 3, 5, 7 ir 9 klasėse bus pradėtos įgyvendinti atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Širvintų rajono Lauryno-Stuokos Gucevičiaus gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja Laima Kiburienė sakė, kad mokymas, remiantis atnaujintąja programa, bus labiau diferencijuotas ir individualizuotas pagal mokinių poreikius ir gebėjimus. Taip sumažės ir temų bei turinio apimtis. Didelis dėmesys bus skiriamas vertinimui, bet ne pažymio parašymui, kaip buvo iki šiol, o paties proceso nagrinėjimui (aptarimui). Mokiniai patys analizuos mokymosi procesą. Ką mes mokomės? Kodėl mokomės? Kiek esame išmokę? Ko dar neišmokę? Ir t.t. Mokymo proceso metu vykstantis vertinimas, kuris skirstomas į formalųjį ir diagnostinį, turėtų padėti mokiniams mokytis. Mat parodo, ką mokinys moka ir ką dar turi išmokti. Taigi mokinys į mokslą pradeda žiūrėti sąmoningai, o analizuodamas savo pažangą moksle jis mokosi mokytis. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos