rugpjūčio, 2008 archyvas

Kaip sekasi ruoštis artėjantiems mokslo metams?

Jau ne už kalnų rugsėjo 1-oji. Kaip jai sekasi ruoštis Širvintų gyventojams? Ar jie jau pradėjo kaupti mokyklai reikalingas priemones? O gal laukia, kol parduotuvėse prasidės akcijos? Kiek šiemet tėvams kainuos paruošti vaiką į mokyklą?

Kaip rašoma internetiniame puslapyje „Delfi“, dėl brangstančio popieriaus ir degalų pabrango ir mokyklinės prekės. Labiausiai pabrango sąsiuviniai – apie 10 proc. Taigi tiek pat brangs ir knygos. Tačiau brangiausiai mokslo metams bus paruošti pirmoką, nes jam reikės nupirkti visas reikalingas priemones, o tai gali atsieiti net 1000 Lt. Brangiausiai kainuoja kuprinė, be kurios nė vienas pirmokas neapsieis. Jeigu tėvai norės įsigyti tam tikrus standartus atitinkančią kuprinę (lengva, pakietinta nugara, minkštais dirželiais, su penalais ir kitais priedais), tai už ją reikės pakloti apie 500 Lt.
Skaityti daugiau »

Didžiausias nusikaltimas Lietuvoje – žmogus vietoj lango įstatė lauko duris

Tai, kad buvusi Savivaldybės administracijos direktorė Živilė Pinskuvienė, nusipirko trijų kambarių butą Širvintose, I.Šeiniaus gatvėje, ir be leidimo pertvarko jį į biuro patalpas, praėjusią savaitę parodė „Panorama“, TV3 žinios, parašė „Lietuvos rytas“. Savininkė gąsdinama didelėmis baudomis…

„Širvintų kraštas“ paskambino Živilei Pinskuvienei ir paklausė, kaip ji į visa tai reaguoja?

„Širvintos yra mano gimtasis miestas, turėjau labai daug ir didelių planų, bet dėl politinių intrigų visa tai liko neįgyvendinta. Kai toks valdžios požiūris, nekyla rankos nieko daryti. Duokit visi jūs man ramybę, leiskit tvarkytis nors asmeninius reikalus“, – išgirdome atsakymą.

Skaityti daugiau »

Labdara suteikė žmonėms daug džiaugsmo

Rugpjūčio 4-5 dienomis Alionyse ir Juodiškiuose nuo 17.00 iki 19.00 val. visiems norintiems buvo dalijama labdara. Rugpjūčio 4 d., 17.00 val., į Alionių seniūnijos patalpas, o rugpjūčio 5 d., 17.00 val., į Juodiškių bendruomenės namus sugužėjo nemažas būrys moterų ir vaikų, kurie nieko nelaukę ėmė iš maišų traukti drabužius ir ieškoti sau tinkamų. Iš pradžių buvo didelė grūstis, nes kiekviena norėjo susirasti kuo daugiau drabužių sau arba savo šeimos nariams. O kaip žinoma, jeigu skubėdamas kažko ieškai, tai dažniausiai mažai ką randi. Laimei, žmonėms padėjo Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas ir socialinė darbuotoja Liusė Bagdanavičienė – jie atidžiau peržiūrėjo į krūveles sumestus drabužius ir siūlė juos atėjusiems.

Pirmieji žmonės su pilnais maišais drabužių pradėjo skirstytis prabėgus vos 10 minučių. Likusieji dar kartelį peržiūrėjo gulinčius drabužius ir dar kai ką radę patraukė durų link. Paklausti, ar patenkinti labdara, visi iki vieno sakė, kad labai gerai, jog yra tokios labdaros, nes žmonių pajamos labai mažos, ir pinigėlių drabužiams sunkiai sekasi „sukrapštyti“. Patenkinti buvo ir vaikai. Kelias minutes pavėlavusieji skundėsi mažesniu pasirinkimu, bet dėl to galėjo kaltinti tik save. Visi išeinantis džiaugėsi ir dėkojo seniūnui už paramą bei prašė suorganizuoti daugiau tokių labdarų. Skaityti daugiau »

Grūdų rinkoje – kainų žvalgytuvės

Nusistovėjus saulėtiems orams, šalies laukuose pamažu įsibėgėja javapjūtė. Pirmoji grūdų kūlimo savaitė žemdirbiams žada neprastus derlius – kur pasėliai nepiktžolėti, jų neišguldė pastarosiomis savaitėmis šalyje vyravę stiprūs gūsingi vėjai, šiemet grūdų žadama prikulti ne mažiau nei pernai. Grūdų rinkos dalyviai – žemdirbiai, grūdus perkantys kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiai, grūdų perdirbimo pramonės įmonės vengia konkretesnių grūdų supirkimo kainų prognozių, visi jie tikisi, kad šiais metais rinka niekam nepateiks nemalonių drastiškų akibrokštų.

Lietuvai reikia dviejų milijonų tonų grūdų

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, kasmet šalyje vidutiniškai užauginama apie 3 mln. tonų grūdų. Maždaug trečdalis (apie 1 mln. t) kasmet išvežama į kitas šalis. Pavyzdžiui, per 2007-2008-uosius metus iš Lietuvos į Europos Bendrijos ir kitas šalis išvežta daugiau kaip 1,1 mln. tonų grūdų, daugiausia kviečių (65,2 proc. viso eksportuoto kiekio). Skaityti daugiau »

Nušautas žmogus

Rugpjūčio 4-6 d.

Rugpjūčio 5 d. Policijos komisariate išblaivėjo Širvintų kaimo gyventojas Algis Griškevičius, girtas šlitinėjęs P. Cvirkos gatvėje.

Rugpjūčio 4 d. Širvintose, Plento gatvėje, Gintaras Leščius, gyv. Upelio g., neblaivus vairavo automobilį VW VENTO.

Rugpjūčio 6 d. užregistruotas Policijos komisariato KP NTS tyrėjo Vido Žukausko tarnybinis pranešimas dėl Gelvonų seniūnijoje įvykdyto nužudymo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policijos departamento suvestinėje apie šį įvykį parašyta šiek tiek daugiau: 19 val. 30 min., Maželių k., D.J. sodybos kieme, vyriškis ginčo metu iš lygiavamzdžio (nupjautvamzdžio) šautuvo į petį mirtinai sužalojo V.B. (g. 1965 m.). Įtariamasis A.Z. (g. 1969 m.) ieškomas.

Rugpjūčio 4 d. VP patruliai išaiškino 5, rugpjūčio 5 ir 6 d. – po 2 KET pažeidėjus.

-ab-

Skaičiai iš lubų žmonių nenaudai

Dienos tema

Liepos 25 dieną įvyko konkursas Širvintų rajono atliekų tvarkymo operatoriui parinkti. Kaip ir reikėjo tikėtis, nugalėjo UAB „Ecoservice“ (pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Prano Kamieno, su „Rubicon group“ siejama įmonė). Redakcijos žiniomis, konkurse dalyvavo dvi bendrovės, bet viena jų – dėl akių, tik tam, kad konkursas įvyktų. UAB „Ecoservice“ – didžiausia komunalinių atliekų tvarkytoja Baltijos šalyse, įkurta 1995 metais. Joje dirba apie 170 žmonių. Bendrovės tinklalapyje pateiktas klausimas, kaip žmonės vertina šį atliekų tvarkymo operatorių. Duomenys kalba ne „Ecoservice“ naudai. Labai blogai šią bendrovę vertina net 48 procentai balsavusiųjų, blogai – 17 procentų, patenkinamai – 19 procentų ir gerai arba labai gerai – tik 16 procentų respondentų. UAB „Ecoservise“ aptarnauja Vilnių, Klaipėdą, Trakus ir Šilutę. Jei nieko keisto neatsitiks, prie šių miestų ir rajonų netrukus prisidės ir Širvintos.

„Ecoservice“ nugalėjo pasiūliusi atseit mažiausią kainą. Mūsų žiniomis, tai yra 27,95 lito už kubinį metrą sutvarkytų atliekų. Primenu, kad Savivaldybės atliekų tvarkymo 2006-2016 metų plane parašyta, kad UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ už tonos atliekų sutvarkymą ima 8,22 lito. Ir negirdėjau nė vieno gyventojo sakant, kad tai yra labai pigu. Skaityti daugiau »

Kada išasfaltuos žvyrkelius?

Dažnas, gyvenantis kaimo vietovėje nuolat skundžiasi blogais keliais. Tie, kuriems tenka važinėti asfaltu, neturi jokių rūpesčių. Tačiau važinėjantiems žvyrkeliu kiekviena kelionė tampa tikru išbandymu. Mat kylančios iš po ratų dulkės niekam neteikia malonumo, o ką jau kalbėti apie duobėtą kelio dangą, daugelio vadinamą „tarka“? Važiavimas tokiu keliu, tai tikras mašinų laužymas.

„Ekstremalius“ išbandymus kasdien tenka ištverti ir Alionių seniūnijos gyventojams. Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas pasakoja, kad žmonės nuolat skundžiasi dėl vis blogėjančių kelių ir kasmet rašo prašymus dėl jų asfaltavimo. Tačiau šios problemos sprendimas kol kas nejuda iš vietos, nes žadėtas kelių asfaltavimas yra atidedamas vis kitiems metams. Taip atsitiko ir dabar. S. Bankauskas parodė VĮ „Vilniaus regionų kelių“ atsiųstą raštą, kuriame parašyta, kad žvyrkelį Paširvintys-Alionys planuojama asfaltuoti 2008-2009 m., o kelią Paberžė-Barskūnai-Medžiukai suplanuota asfaltuoti 2009-2010 m. Tačiau paskambinus Širvintų kelių tarnybai ir pamėginus išsiaiškinti, kada tiksliai bus pradėtas žvyrkelio Paširvintys-Alionys asfaltavimas, paaiškėjo, kad projektas jau yra paruoštas, bet jokie darbai šiais metais tikrai nebus pradėti. Taigi, Alionių seniūnijoje gyvenantiems žmonėms mažiausiai dar metus teks palaukti ilgai žadamo asfalto. Skaityti daugiau »

Svarbu tikėti, kad nesėkmės laikinos

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Nijolė Kučinskienė – širvintiškė „iki panagių“. Čia gimusi, augusi, baigusi mokyklą.

– Tai ar teko ilgesniam laikui išvykti iš Širvintų?

– Buvo toks kelerių metų „nuklydimas“,- šypsosi Nijolė. – Mokiausi, paskui keletą metų dirbau Vilniuje. Bet gimtojo miesto trauka nugalėjo. Myliu Širvintas.

Vilniui Nijolė turi būti dėkinga už pirmąją meilę ir jos „vaisių“ vyresnįjį sūnų Petrą. Tiesa, šeimyninis gyvenimas neilgai truko, sūnų teko auginti vienai.

– Labai daug man padėjo mama. Ji augino sūnų iki mokyklos, nes jis buvo absoliučiai „ne darželinis“ vaikas. Dirbau, tad mamos pagalba buvo neįkainojama,- prisimena Nijolė. – Kai atėjo laikas leisti sūnų mokyklon, grįžau į Širvintas.

Po pirmos nesėkmės moteris nekūrė planų apie šeimą. Antrą kartą ištekėjo po 15 metų. Gimė Kęstutis. Bet šeimyninė laimė ir vėl buvo trumpa.  Skaityti daugiau »

Sesuo ir du broliai – trys gabūs muzikantai

Laisvalaikio pomėgiai

Lietuvių kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra pasakęs, jog muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melą, pavydą, neapykantą. Kad muzika ramina širdį, gali įsitikinti kiekvienas, nors kartą dalyvavęs Gelūnų šeimyninio ansamblio koncerte, klausęsis jų lyriškų ir svajingų dainų.

Gelūnai – tai savamoksliai muzikantai iš Beivydžių kaimo (Zibalų seniūnija), dainuoja ir groja sesuo Laima, broliai Alvydas bei Gintautas. Įskėlęs muzikos kibirkštį, vyriausiasis Alvydas sugebėjo uždegti noru dainuoti ir jaunesniuosius – Laimą ir Gintautą. Visi trys scenoje nuo 1990-ųjų. Jokių specialių muzikos mokslų nė vienas nebaigė, dainuoja ir groja „iš klausos“. Alvydas – trijulės „idėjinis vadas“, jis pirko gitaras, vargonėlius, akordeoną, armoniką, garso stiprintuvus ir kitus reikalingus instrumentus. Sesuo ir broliai groja gimtadieniuose, šeimyniniuose pobūviuose, draugų susibūrimuose, įvairiose šventėse, seniūnijų dienose, kraštiečių susitikimuose, o daugiausia laisvalaikiu, savo malonumui. Skaityti daugiau »

Kelionė dviračiais po Dzūkiją

Vasaros įspūdžiai
(Pradžia Nr.53)

4. Dzūkijos miškuose

Nuo pat ryto mus supa miškai. Važiuoti lengva, todėl dviračio pedalus miname tankiai. Belėkdami vos nepražiopsome posūkio į kairę, į Subartonis – rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtinę. Iki Subartonių tik porą kilometrų, taigi, geru keliu riedant, mums – vieni niekai. Muziejų surandame greitai, tačiau tenka laukti – jį atidaryti vėluoja. Atvažiavusi direktorė guodžiasi, kad darželį uždarė ir teko savo dukrelę į darbą vežtis. Dar kokias dešimt minučių „pakariavusi“ su savo atžala, muziejaus direktorė aprodo savo valdas. Gyvenamasis Mickevičių namas neišliko, tačiau į jo vietą buvo atkeltas tokio pat tipo gyvenamasis namas, kuriame ir buvo įrengta V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinė ekspozicija. Dviejų galų gyvenamajame name rodomi baldai, buities rakandai, nuotraukos, pasakojančios apie rašytojo gyvenimą, išleistų knygų pavyzdžiai, duonkepė krosnis. Sodelyje rymo mūsų kraštiečio liaudies meistro Ipolito Užkurnio išdrožta V. Krėvės skulptūra. Muziejaus direktorei papasakojome jai dar nežinomą faktą, kad karo metais rašytojas slapstėsi už Musninkų (važiuojant keliu į Čiobiškį) esančiame vienkiemyje. Pažadėjome atsiųsti į muziejų daugiau informacijos apie šį V. Krėvės biografijos momentą. Už tai direktorė mums parodė seną kelią į Merkinę. Tuo keliu Krėvė – „Vincukas“ apie 6 kilometrus kiekvieną dieną vaikščiodavo į Merkinės mokyklą. Važiuodami pakeliui užsukame į Subartonių kapinaites, kur ilsisi rašytojo ir jo žmonos Onos Rebekos palaikai, parvežti iš Amerikos.  Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos